Universitete vyko aerobiologijos pažangos kursai
Rugpjūčio 16–22 dienomis šiaulių universitete ir Lietuvoje pirmą kartą vyko Pasauliniai aerobiologijos pažangos kursai, viešėjo garsūs aerobiologijos mokslo srities mokslininkai. Tarptautinės aerobiologų asociacijos (IAA) iniciatyva organizuojami kursai nuo 1994 metų kas ketverius metus rengiami vis kitoje šalyje.
Specifines aerobiologijos mokslo temas gvildena Ispanijos Kordobos universiteto Biologijos katedros profesorė, Ispanijos aerobiologijos tinklo vadovė, tarptautinio mokslo žurnalo „Aerobiologia“ vyriausioji redaktorė, viena iš pagrindinių ekspertų aerobiologijos srityje, atsakinga už Europos aerobiologijos duomenų kokybę, prof. dr. C. Galan.
Italijos Perudžos universiteto Žemės ūkio, maisto ir aplinkos mokslų katedros profesoriaus G. Frenguelli moksliniai interesai apima aplinkos kokybės tyrimus, susijusius su oro taršos ir žiedadulkių sąveikomis alergeniškumo stiprėjimu ir užterštų biologinių dalelių poveikiu sveikatai.
Abu mokslininkai yra po ketverius metus buvę pasaulinės aerobiologų asociacijos prezidentais. Dėl alergijos kasmet kenčia vis daugiau žmonių, apie tai „šiaulių kraštas“ kalbėjosi su mokslininkais.
Alergijas lemia civilizacija
– Kaip skiriasi alergijos skirtingose šalyse, regionuose?
G. Frenguelli: – Jūsų kraštuose daug beržų, todėl suprantama, kodėl kolegos dirba aerobiologijos srityje. Beržų žiedadulkės – vienos labiausiai alergizuojančių šiaurės Europoje. Beržai pas jus auga ne tik stichiškai, bet specialiai sodinami šalia kelių, parkuose, prie gyvenamųjų namų.
Alergiją sukelia daugybė skirtingų augalų. Pavyzdžiui, Viduržemio jūros regione neauginame daug beržų, bet yra alergijų, kurias sukelia žolės ar alyvmedžių žiedadulkės. Kaip ir Lietuvoje, mūsų regione alerginių žiedadulkių gausa ir įvairovė yra nulemta daugybės veiksnių: metų laiko, temperatūros, drėgmės ir kitų.
– Kodėl alergiškų žmonių pasaulyje daugėja?
G. Frenguelli: – Alerginių ligų kasmet ypač daugėja Europoje, nes didėja alergenų kiekis. Alergijas sukelia skirtingos priežastys, tačiau viena svarbiausių – itin aukštas gamtos, atmosferos užterštumo lygis. Jį sukelia civilizacija: pramonė, intensyvus eismas, mityba.
Transportas yra viena pagrindinių priežasčių, kadangi daugiau alergiškų žmonių fiksuojama tarp gyvenančiųjų miestuose.
C. Galan: – Dar viena hipotezė dėl CO2, t. y. anglies dioksido, padidėjimo, kuris svarbus augalų fotosintezei. Esant daugiau anglies dioksido augalai intensyviau auga, subrandina daugiau žiedadulkių, todėl daugiau jų pasklinda ore ir žiedadulkių alergenams jautrūs asmenys dažniau serga alergija.
Kitas svarbus veiksnys – kylanti aplinkos temperatūra. Per paskutinius dešimt metų vidutinė temperatūra pakilo apie vienu laipsniu. Toks reiškinys ilgina augalų vegetaciją, veikia žiedadulkių gamybą, ilgina žiedadulkių sklaidos ore periodą, ir alergiški asmenys priversti keisti savo kasdienybę.
G. Frenguelli: – Augalai prieš dešimt metų buvo tokie pat, kodėl dabar tai sukelia daugiau alergijų? Galbūt žmonės tapo jautresni. Esame veikiami streso dėl užterštumo, kitų priežasčių, todėl imuninė sistema žemesnio lygio. Žmonės yra aktyvesni nei praeityje. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės yra alergiški iki 60 metų, vėliau jautrumas žiedadulkių alergenams silpnėja.
Kartais žiedadulkės, susidūrusios su tarša ore (ypač dyzelio dalelėmis, organiniais junginiais), modifikuojasi, keičiasi jų sudėtis. Šios naujos, gamtoje nebūdingos struktūros gali sukelti alergines reakcijas.
C. Galan: – Esame linkę kurti daug švaresnę, net sterilią aplinką nei anksčiau. Vaikystėje imuninė sistema „mokosi“ reaguoti į bakterijas, virusus, o kai aplinkoje pernelyg švaru, nėra iš ko mokytis. Todėl atsiranda daugiau vaikų, alergiškų naminiams gyvūnams – šunims, katėms. Kartais tėvai turi leisti vaikams pabučiuoti šunį, palaižyti žemę.
Pixabay.com/Unsplash nuotr.
20 procentų žmonių – alergiški
– Kuo užsiima mokslininkai aerobiologai, siekdami sumažinti alergijas?
G. Frenguelli: – Dėl bendradarbiavimo tarp biologų ir gydytojų alergologų pastarąjį dešimtmetį mokslininkai sukaupė daug naujos informacijos. Turime daug žinių apie augalus, jų vegetaciją, todėl kartu su alergologais galime naujai įvertinti alergiją.
Kartais alergologai nežino konkretaus alergiją sukeliančio žiedadulkių šaltinio. Situacija keičiasi kas keleri metai, nes atsiranda naujų augalų ir alergijų, kurių nežinojome anksčiau.
Alergologijos studijavimas svarbus ne tik dėl alergijos, bet ir dėl ekologijos. Tai kompleksinis mokslas – galime gauti naudingos informacijos žemdirbystei ar aplinkos apsaugai.
– Pagal liūdnąjį scenarijų ateityje visi žmonės bus kam nors alergiški?
G. Frenguelli: – Labai tikimės, kad ne. Dabar 20 procentų planetos žmonių populiacijos yra kažkam alergiški. Tikimės, kad šis procentas yra lubos, nebekils aukščiau.
– Kaip gyventi su alergija, kad ji kuo mažiau veiktų gyvenimo kokybę?
G. Frenguelli: – Pavyzdžiui, aš pats esu alergiškas žolėms. Italijoje žydėjimo ir žiedadulkių sezonas yra gegužę. Tuo metu tebevyksta studijos universitete, man neįmanoma nedirbti, todėl vartoju vaistus. Alergija veikia gyvenimo kokybę, dienos planus.
Alergija maistui didėja daugelyje šalių. Viena iš problemų, su kuria susiduria sergantieji šienlige – kryžminės žiedadulkių ir maisto produktų reakcijos. Pavyzdžiui, suvalgęs obuolį žmogus patiria tuos pačius simptomus, kaip susidurdamas su žydinčių beržų žiedadulkėmis.
“šiaulių kraštas”/ Giedriaus Baranausko nuotr. Aerobiologijos mokslo srities mokslininkai prof. dr. Carmen Galan ir prof. dr. Giuseppe Frenguelli
– Ar įmanoma ką nors pakeisti, sumažinti alergijų kiekį?
G. Frenguelli: – Galima keisti žemės panaudojimą. Pavyzdžiui, sodinant dekoratyvinius medžius reikėtų žinoti, kurios rūšies medžiai skleidžia alergeniškas žiedadulkes. Jų nesodinti per daug.
Viena iš vyraujančių alergijų centrinėje Europoje kyla dėl ambrozijos augalo. Jo paplitimą suvaldyti nelengva. Svarbu tobulinti medicininę bazę, vakcinas, kurios palengvintų alerginius simptomus.
Alergiški žmonės turėtų stebėti informaciją apie žiedadulkių aktyvumą ore ir organizuoti savo gyvenimą, darbą, poilsį taip, kad kuo mažiau su jomis susidurtų. Tai – kaip orų prognozė: jei matote, kad rytoj pranašaujamas lietus, pasiimate skėtį.
C. Galan: – Viliuosi, kad šalių vyriausybės vis labiau įsiklauso į mokslininkų tyrinėjimus, atsižvelgia į pasiūlymus žaliosiose zonose nesodinti vienos rūšies augalų, kurie sukelia didžiausias alergijas. Jei politikai keis politiką šiuo atžvilgiu, situacija gali pagerėti. Apie tai labai svarbu kalbėti.
Anksčiau mokslininkai su savo tyrinėjimais buvo užsidarę akademiniame pasaulyje, dabar stengiamės perduoti žinias. Dalintis savo darbo vaisiais – svarbiausias mūsų uždavinys.
Simona SIMONAVIČĖ
Pixabay.com/PourquoiPas nuotr.
