Kilus bet kokiam pavojui mūsų sveikatai ar gerovei susiduriame su stresu –organizmas patenka į įtampos būseną. Streso neigiamas poveikis kaupiasi. Ir vieną dieną pastebime pokyčius organizme – kokią nors konkrečią ligą.
Ypač jautrūs stresui gali būti paaugliai, pereinančios į menopauzę moterys, dirginančioje aplinkoje dirbantys žmonės.
Patys galime surasti daugybę priežasčių, sukeliančių stresą. Veikia įtemptas darbas, nesutarimai šeimoje, neaiški ateitis, karštis, šaltis bei pan. Nuo kiekvieno žmogaus nervų sistemos tipo priklauso, kaip jį paveiks stresas. Beje, nestiprus stresas kartais grūdina organizmą, netgi stimuliuoja kūrybines galias.
Stresas sukelia įvairias organizmo apsaugines reakcijas. Pavyzdžiui, netikėto įvykio metu mes nustėrstame. Širdis tarsi sustoja, išsiplėčia vyzdžiai. Po to širdis ima stipriai daužytis, tankėja kvėpavimas. Taip galime patys suprasti, kad paveikiamos ir nervų, ir hormoninė sistemos.
Fiziškai pasireiškiantį stresą pastebime, bet pavojingiausias – užslėptas stresas, kuris veikia psichiką. Kartais išoriškai nematyti, kad žmogus patiria stresą. Tarkime, jis gerai dirba, gražiai sutaria šeimoje. Tačiau gali būti, kad žmogui skiriamos darbo užduotys kelia įtampą. Stresas, matyt, neišvengiamas, jei dirbti tenka pamainomis arba budėti naktimis.
Stresas gali kilti, kai žmogui paprasčiausiai pritrūksta gliukozės. Taip atsitinka intensyviai dirbant, pamirštant laiku pavalgyti. Gliukozės trūkumo nejaučiame, o organizmas patiria stresą.
Pavyzdžiui, viena iš teorijų teigia, kad dėl gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimo gali išsivystyti mastopatija. Todėl moterims, linkusioms sirgti šia liga, rekomenduojama pertraukų metu tarp pusryčių, pietų ir vakarienės valgyti daug angliavandenių turinčio maisto.
Dėl užslėpto streso gali sutrikti skydliaukės, antinksčių, lytinių liaukų funkcijos.
Iš esmės streso išvengti neįmanoma, galima tik didinti jam atsparumą. Psichologai ir psichiatrai pateikia nemažai rekomendacijų, kaip įveikti stresą. Siūloma sveikai maitintis, džiaugtis gyvenimu, ilsėtis gamtoje.
Kiekvienas turi surasti sau tinkamiausia priemonę, kaip įveikti stresą.
Tyrimai parodė, kad efektyviai gintis nuo streso žalingo poveikio galima druskos kambaryje. Dviems Sankt Peterburgo mokslininkams už druskos kambarių poveikio žmogaus nervų sistemai tyrinėjimus buvo suteikti akademikų vardai.
Įdomiausia, kad medikai iki šiol dar neranda atsakymo, kokiu būdu druskos prisotintas oras gerina psichoemocinę būseną. Aišku, kad ore pasklidusios druskos smiltelės tiesiogiai veikia kvėpavimo organus bei odą. Be to, druskos kambaryje suaktyvinama imuninė sistema, kuri gina mus nuo ligų.
Akivaizdu, kad druskos kambaryje iškart atsipalaiduojama. Daugelis netgi užmiega. Kai kas ima snausti vos tik įsitaisęs krėsle. Po seansų druskos kambaryje dažniausiai sumažėja nervingumas, pagerėja miegas.
Dar pastebėta, kad kai kuriems žmonėms seanso metu pradeda skaudėti galvą. Šis itin retas reiškinys rodo, kad druskos prisotinto oro aplinka kažkokiu būdu veikia nervų sistemą.
Aiškus tik rezultatas: pagalba druskos kambaryje – tai pačios gamtos padiktuotas receptas sustiprinti žmogaus atsparumą.
Pagal HSK informaciją
