Kaltas sėdimas darbas
Suskaudus galvai dažnas nė nesusimąstęs griebiasi tabletės. „Migreną paveldėjau iš motinos“, „Taip reaguoju į oro permainas ir atmosferos slėgio pokyčius“, „Nuo streso niekur neįmanoma pasislėpti“, – taip ne vienas paaiškina skausmo priežastį. Ar iš tiesų kaltas oras, giminystės ryšiai ir įtampos pilnas gyvenimas?
Specialistai tikina, kad viena pagrindinių galvos skausmo priežasčių – smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi ir krauju. Taip atsitinka sergant kaklo osteochondroze. Palei stuburą eina arterijos, aprūpinančios krauju smegenis. Kai pasislinkę slanksteliai jas suspaudžia, pradeda skaudėti ir svaigti galva.
šia liga dažniausiai serga dirbantieji sėdimą darbą. Norint išvengti osteochondrozės būtina kasdien masažuoti sprandą ir pečius, daug vaikščioti, protinį darbą kaitalioti su fiziniu. Padeda ir plaukimas, ypač nugara – vanduo masažuoja visą stuburą.
Speciali dieta
Galvos skausmą, ypač migreną, gali sukelti ir netinkamas maitinimasis, sutrikusi virškinamojo trakto veikla. Yra speciali dieta nuo migrenos. Jos pagrindinis principas – valgyti 4–5 kartus per dieną lengvai virškinamą maistą.
Iš savo valgiaraščio būtina išbraukti bet kokius rūkytus produktus. Juos dietologai vadina pavojingesniais už kofeino ir tanino turinčiuosius. Patartina kuo daugiau valgyti ląstelienos turinčių produktų. Maistinės skaidulos gerina žarnyno veiklą, šalina kenksmingas medžiagas, be to, palaiko pastovų cukraus kiekį kraujyje.
Jei galvą pradeda skaudėti dėl netinkamo maisto, gerai veikia smilkinių duobučių masažas: pirštų galais pirmiausia sukama pagal laikrodžio rodyklę, paskui – prieš ją.
Kai galvą skauda dažnai, rekomenduojama pasitikrinti, ar nesutrikusi kasos veikla – galbūt smegenys gauna per mažai gliukozės. Trūkstant hemoglobino ir sergant anemija taip pat kankina galvos skausmai. Todėl reikėtų kreiptis į hematologą, jis diagnozuoja ir gydo kraujo sistemos ligas.
Profilaktikai į savo valgiaraštį patartina įtraukti grikių kruopas, kepenis, jūros produktus, granatus. Ypač naudingos šviežios obuolių sultys.
Klastinga liga
Pajutus maudulį krūtinėje pirmiausia pagalvojama, kad sutriko širdies veikla. Žinoma, gali būti ir taip, bet kartais jos skausmas yra kitų ligų simptomas.
Pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją, kad padarytų elektrokardiogramą. Jei širdis sveika, viena iš skausmo priežasčių – prasidėjęs klastingas gripas. Juo susirgus būtina laikytis lovos režimo, gerti daug skysčių
Kai skausmas širdies srityje atsiranda peršalus, kai pakyla aukšta temperatūra, reikia padaryti krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką. Galbūt sergama bronchitu, galbūt uždegimas iš bronchų persimetė į plaučių audinį, o iš jų – į pleurą. Joje yra daugybė nervinių galūnėlių, todėl pleuritas būna labai skausmingas.
Jeigu pažeistas kairysis plautis, vargins panašūs kaip infarkto skausmai. Nustatyti ligą turi gydytojas, bet prieš kreipiantis į jį galima pabandyti giliai įkvėpti ir iškvėpti. Esant pleuritui skausmas stiprėja įkvepiant, nes tuo metu plaučiai išsilygina ir paliečia pažeistą pleurą, o iškvepiant nemalonūs pojūčiai susilpnėja.
Padės vonios
širdies sritį gali skaudėti ir dėl krūtinės osteochondrozės paūmėjimo, kai užspaudžiamos nervų galūnėlės. Staiga atsiradęs deginantis, varginantis skausmas primena peilio dūrį į nugarą. Jei nemalonūs pojūčiai kyla stipriai susijaudinus, susidaro įspūdis, kad iš tiesų spaudžia širdį.
Tačiau tikroji krūtinės osteochondrozės atsiradimo priežastis – kaklo ir nugaros raumenų įsitempimas. Jį sukelia stresas arba pakitę slankstelių diskai. Jie užspaudžia nervų šakneles, todėl juntamas skausmas.
Kartais užtenka išsimaudyti vonioje arba pamasažuoti nugarą šilto vandens srovele, ir viskas praeina. Tačiau tikrąją skausmo priežastį, padaręs elektrokardiogramą, nustatys gydytojas.
Skausmas širdies plote dažnai jaučiamas ir sergant tarpšonkaulinių raumenų uždegimu.
Padės šildomieji tepalai, ąžuolo žievių, čiobrelių vonios. Kilogramą susmulkintų ąžuolo žievių užpilti 5 litrais vandens, pusvalandį pavirinti, perkošti ir supilti į vonią. 100 g čiobrelių, užplikytų 5 litrais karšto vandens, 15 min. pavirti ant silpnos ugnies ir palikti 2 val. pritraukti. Nuovirą supilti į vonią, vandens temperatūra turi būti 38 laipsniai šilumos. Gydytis reikia kas antrą dieną po 15 min. Kursas – penkios dienos.
Slepia kitus negalavimus
Kartais skausmas krūtinėje kyla dėl apendicito. Šis simptomas gali „paslėpti“ kirmėlinės ataugos, atsišakojusios nuo pradinės storosios žarnos dalies, uždegimą. Mat skausmas dažnai prasideda viršutinėje pilvo dalyje ir persiduoda į širdies plotą.
Tikslią diagnozę nustatys gydytojas. Jis paskirs kraujo tyrimus. Jie gali parodyti padidėjusį leukocitų skaičių. Be to, reikia atlikti echoskopiją, per ją galima pamatyti sustorėjusią kirmėlinę ataugą ar pūlinį. Jei įtariamas lėtinis apendikso uždegimas, paskiriamas rentgenologinis žarnyno tyrimas – ieškoma pakitimų kirmėlinės ataugos srityje. Gali būti atliekami ir papildomi tyrimai.
Dėl tulžies pūslės veiklos sutrikimų taip pat gana dažnai gali atrodyti, kad skauda širdį. Specialistai vartoja terminą „biliarnokardialinis sindromas“. Jis pasireiškia sunegalavus esantiems po širdimi organams. Juk sergant pankreatitu, gastritu, kai kuriomis kepenų ligomis, kai paūmėja skrandžio opa, atrodo, kad skauda širdį. Norint išsiaiškinti negalavimo priežastis, reikia atlikti visapusiškus tyrimus.
Tačiau gali būti, kad pilvo, nugaros skausmai, tariamasis radikulitas ar gastritas iš tiesų yra infarkto požymis, todėl būtina skubi medicininė pagalba.
Pavojaus signalai
Nugaros skausmas – vienas iš dažniausių. Gali skaudėti juosmens sritis, stuburas ar prie jo esantys audiniai. Paprastai nugaros negalavimus sukelia stuburo pakitimai. Tačiau ji gali skaudėti sunegalavus vidaus organams – sergant kasos, tulžies pūslės, žarnyno, ginekologinėmis, onkologinėmis, urologinėmis ligomis. Kartais nugarą skauda dėl psichologinių priežasčių.
Be skausmų nugaroje, ligoniui gali atsirasti jutimo, judesių sutrikimas, pasireikšti būdingi skausmą sukėlusiai ligai papildomi simptomai. Pavojaus signalais laikomas karščiavimas, svorio kritimas, stuburo trauma.
Apklausęs ligonį, jį apžiūrėjęs, atlikęs neurologinį tyrimą, gydytojas bando išsiaiškinti nugaros skausmo priežastį. Paprastai paskiriami papildomi tyrimai: bendras kraujo ir šlapimo tyrimas, stuburo rentgenograma, pilvo organų echoskopija, stuburo kompiuterinė ar magnetinė rezonansinė tomografija.
Suskaudus nugarai nepatartina pradėti ją tepti įvairiais reklamuojamais tepalais. Kad būtų nustatyta tikroji skausmo priežastis, būtina kreiptis į gydytoją, nes įsisenėjusios ligos sunku atsikratyti.
Parengė L.Žukaitė
Nuotr. Skausmas gali būti signalas, kad organizmui reikia pagalbos, ir vienintelis prasidėjusios ligos simptomas, o jį apmalšinus būtų sunku nustatyti diagnozę.
“Sekundė”