Tuberkulioze dažniausiai serga socialiai neapsaugotų grupių atstovai: pensininkai, bedarbiai, benamiai, mažai uždirbantys, nuolatos ar epizodiškai badaujantys daugiavaikių šeimų nariai, inteligentai, studentai bei asocialūs asmenys, alkoholikai ir kaliniai, be to, ŽIV infekuoti ir sergantys AIDS. Į rizikos grupę patenka sergantys cukralige, vėžiu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniu bronchitu.
Tuberkuliozę sukelia kelių tūkstantųjų milimetro dalių dydžio tuberkuliozės mikobakterijos. Šia liga serga ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvuliai, vištos. Todėl užsikrėsti galima ir nuo jų, geriant sergančių karvių nevirintą pieną ar naudojant žalius sergančių vištų kiaušinius.
Tačiau dažniausiai užsikrečiama nuo atvira tuberkuliozės forma sergančių žmonių. Kai liga pažeidžia bronchus, kartu su skrepliais iškosoma ir tuberkuliozės mikobakterijos. Tokiam ligoniui kalbant, kosint ar čiaudant su seilių lašeliais pasklinda ir mikobakterijos.
Aplinkoje jos nuskrieja apie vieną metrą. Pačios mažiausios tuberkuliozės mikobakterijos patenka į plaučių alveoles ir gali sukelti ligą, todėl kalbantis reikia laikytis atokiau sergančiojo. O kosint būtų gerai, jei ligonis užsidengtų burną.
Jeigu iškosėtos ligonio bakterijos nusėda ant stalo, grindų, jos pasidengia dulkėmis, tampa didesnės, todėl į plaučių alveoles jau nepatenka, nusėda kvėpavimo takuose ir, jeigu jie nepažeisti, iškvepiamos ir ligos nesukelia.
Ligonio kambaryje, jei jis kosti ir spjaudo kur pakliūva, bei nesilaikoma švaros, būna ir daugybė tuberkuliozės mikobakterijų, o tai kelia didelį pavojų ligonio artimiesiems, ypač vaikams.
Mikrobų galima rasti ant ligonio nosinių, rankšluosčių, baltinių, indų ir kitų daiktų. Reikia pastebėti, kad šios bakterijos yra atsparios dezinfekcinėms medžiagoms, jų neveikia spiritas, bet gerai veikia chloraminas ir kitos chloro junginių turinčios medžiagos, ultravioletiniai spinduliai.
Manoma, kad vienas sergantis atvira tuberkuliozės forma per metus užkrečia iki 20 sveikų asmenų. Jei sergantysis laikosi asmens higienos, tai užkrėčia dvigubai mažiau žmonių.
Daug pavojingesni yra nežinomi ir todėl negydomi bakterijas išskiriantys asmenys, nes jie nesilaiko higienos reikalavimų, vaikšto į parduotuves, aludes ir kitas visuomeninio maitinimo įstaigas, bendrauja su sveikaisiais.
Patekusios į žmogaus organizmą tuberkuliozės mikobakterijos pradeda daugintis. Jei organizmas nusilpęs, galima susirgti. Organizmą labai susilpnina įvairūs stresai, bloga mityba, rūkymas, o ypač alkoholio vartojimas.
Jei organizmas atsparus, patekusios tuberkuliozės mikobakterijos nunešamos į limfmazgius ir ten “užmūrijamos”, o dalis jų sunaikinama, todėl toks žmogus gali ir nesusirgti arba susirgti vėliau, sumažėjus organizmo atsparumui. Kadangi užsikrečiama įkvepiant, todėl dažniausiai susergama plaučių tuberkulioze. Gali būti ir kitos tuberkuliozės formos: odos, limfmazgių, akių, kaulų ir sąnarių, inkstų, žarnyno, genitalijų bei galvos smegenų apdangalų.
Tuberkuliozė yra klastinga liga, nes pradžioje nesukelia jokių negalavimų. Ligai progresuojant atsiranda neaukšta temperatūra (37,2-37,5’C), greičiau pavargstama, dingsta apetitas, krenta svoris, rytais sausai pakosti, blogai miega, prakaituoja, pasidaro jautrus, nervingas.
Kartais ligonis pajunta skausmus nugaroje, tarp menčių, kurie savaime praeina. Jei bakterijos suardo kraujagysles, skrepliuose pasirodo kraujas, galimas gausus kraujavimas iš plaučių. Kartais liga prasideda audringai. Būna aukšta temperatūra, stiprus kosulys, skrepliavimas, gausiai prakaituoja naktimis. Neretai liga išaiškinama tikrinant rentgenu profilaktiškai, nors žmogus jaučiasi “sveikas”.
Tuberkuliozė pagydoma. Bet vien gydytojų nurodymų laikymasis ir griežtas vaistų vartojimas nenulemia visiško išgyjimo. Svarbų vaidmenį vaidina ir griežtas režimas, ir tinkama mityba.
Nijolė Bareikienė,
gydytoja pulmonologė
