Jokių bandelių su įdarais
Per karščius specialistai pataria gatvėje iš viso nevalgyti ir nepirkti gatavų produktų kioskeliuose ar lauko prekyvietėse. Patys mūsų organizmui pavojingiausi yra kepiniai su mėsos, daržovių ir sūrio įdarais — čeburekai, „beliašai“, įvairūs pyragėliai bei spurgos. Ypač pavojingi tie, kuriais prekiaujama iš nešiojamųjų termosų.
Per karščius stenkitės apsieiti be jokių gatavų mišrainių ar salotų, ypač su majonezu ar grietine. Pagal sanitarines normas, salotos su majonezu šaldytuve gali būti laikomos ne daugiau kaip valandą. Po to jose ima daugintis patogeninė mikroflora.
Atsisakykite ir pyragaičių su kremu, įvairių bandelių su įdarais, tortukų.
Ypač dėmesingi būkite pirkdami pieno produktus. Jei varškė, kefyras ar grietinėlė ir buvo laikomi šaldytuve, tačiau nepakankamai vėsioje temperatūroje, stafilokokų ir streptokokų juose, ko gero, jau yra.
Valgyti patartina produktą, kuris pagamintas jums matant, pavyzdžiui, kad blyneliai. Tačiau jei perkate blynelius su įdaru, atkreipkite dėmesį, kur jie buvo laikyti. Jei atviroje prekyvietėje — susilaikykite.
Na, jei alkis tarsi katino nagais „drąsko“ jums skrandį, pakaks ir sausos bandelės, lydyto sūrio ir pakelio pieno, tačiau pirktų geroje parduotuvėje.
Sveikatai pavojingi produktai
Pasak sanitarijos epidemiologijos tarnybos specialistų, sveikatai labiausiai pavojingi yra produktai, kitaip sakant, parduodami iš rankų:
* Grybai. Nežinia, kur jie buvo rinkti. Jei grybai augo pakelėje ar netoli pramonės įmonių, jie galėjo „sugerti“ toksinus, kenksmingus žmogaus sveikatai. Be to, vaikams iki 5 metų ir pagyvenusiems žmonėms, kuriuos vargina kepenų ir inktų ligos, grybų valgyti iš viso nepatartina.
* Pieno produktai. Nežinia, kokios tai karvės pienas, kokiomis rankomis ir sąlygomis gaminta varškė ir sviestas. Dažniausiai šiuose produktuose aptinkami salmoneliozės, dizenterijos, o kartais ir tuberkuliozės (šia liga dažniausiai serga „privačios“ karvės).
* Kepsniai ir šašlykai. Pavojingi yra visi mėsos produktai ir priedai iš jos. Bandelių įdaras — dažniausiai iš neaiškios kilmės mėsos produktų, su gausybe svogūnų ir pipirų („kvapeliui“ užmaskuoti). Šašlykų mėsai užmarinuoti naudojamas actas — taip pat puiki priemonė užslopinti ne pirmo šviežumo mėsai.
Nors kaitinant žūva dauguma bakterijų ir virusų, esančių maiste, kai kurios bakterijos gali sintezuoti toksinus, kurie kepant net ir karštoje temperatūroje nesuyra.Tokie toksinai susidaro maiste, kuris buvo ne užšaldytas, o tik ilgai laikomas vėsiame šaldiklyje.
Apsinuodijimo maistu simptomai:
* pykinimas (iki 3 kartų per parą ir daugiau);
* diarėja (viduriavimas) (kartais iki 10 — 15 kartų per dieną);
* temperatūra (37–37,5°! );
* pykinimas, silpnumas;
* sąrėmius primenantys skausmai pilve, bambos srityje;
* kartais krečia šaltis, išryškėja tachikardija, sumažėja arterinis spaudimas;
* retkarčiais gali varginti mėšlungis.
Inkubacinis apsinuodijimo maistu periodas — 2 — 3 valandos, kartais simptomai pasireiškia po 20 minučių pavalgius.
Gydymas
Savarankiškai gydytis galima tik tada, jei esate tikri, kad apsinuodijote būtent maistu ir tai nėra rimta infekcija (botulizmas, difterija, vidurių šiltinė, salmoneliozė ir kt.).
Nuo apsinuodijimo maistu gelbsti: skrandžio praplovimas (pasišalina infekuoti produktai ir toskinai) — iš karto reikia išgerti 0,1 procento kalio permanganato tirpalo (1,5 litro) arba 2 procentų geriamosios sodos tirpalo.
Kad vėmimas nenualintų organizmo, kas 15 minučių reikia išgerti po valgomąjį šaukštą virinto vandens. Padeda ir aktyvuotoji anglis (po 2 tabletes 3 kartus per dieną).
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.: Per vasaros karščius geriausia valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių. Įvairiausius tortukus, pyragėlius ir bandeles su įdarais vertėtų pamiršti.
“Šiaulių kraštas”
