Prarastai gyvenimo kokybei susigrąžinti
Ligos ir traumos dažnai nepraeina be pasekmių, sąlygojančių tolimesnę žmogaus veiklą ir gyvenimo kokybę. Po rimtų ligų ir traumų reikalingas ilgas atsistatymo laikotarpis, per kurį žmogus turi atgauti prarastas jėgas, turėtus įgūdžius arba išmokti naujų. Kad visas organizmas atsistatytų į pradinę būseną, būtina reabilitacija.
Nepaisant to, po kokios ligos ar traumos žmogus sveiksta, vienintelis reabilitacijos tikslas yra kuo efektyviau ir greičiau atkurti sutrikusias funkcijas ir savarankiškumą.
„Šiais laikais reabilitacija pradedama jau pirmomis dienomis po traumos ar ligos stacionare. Dažnam iš pirmo žvilgsnio reabilitacija yra paprastų pratimų ir procedūrų kompleksas. Deja, išorinis reabilitacijos paprastumas labai apgaulingas – padarius menkiausią klaidą nors vienoje grandyje, gali sugriūti visa reabilitacijos programa ir tikėto rezultato neišvysime“, – sako medikė.
Chirurgija atstato tik vientisumą
Grįžus namo po operacinio gydymo, reikia griežtai laikytis gydytojo nurodymų – būtina sekti sveikatos būklę, daryti reikiamas procedūras, nepervargti. Patale gulinčiam ligoniui itin svarbu teisingas kūno padėties parinkimas, kūno dalių pakėlimas, reguliarus kūno padėties keitimas. Visa tai apsaugo nuo edemų, pragulų, patologinių refleksų susiformavimo.
Po operacijos daugeliui žmonių sumažėja apetitas, tad namiškiai kiek įmanydami siūlo gardžiai kvepiančius karbonadus, mėsos kukulius ir kitus kaloringus patiekalus.
„Jeigu norite greičiau sustiprėti, užsigydyti pjūvį, turite valgyti lengvą maistą. Riebus, pernelyg kaloringas maistas yra sunkiai virškinamas, o jūsų organizmui reikia energijos, kad galėtumėte greičiau atgauti jėgas, – pataria gydytoja. – Jeigu nėra gydytojo apribojimų, vietoj riebaus, sunkiai virškinamo maisto rinkitės daug ląstelienos turinčius daržovių troškinius, trintas daržovių sriubas, vaisius, šviežias daržoves, uogas, natūralias sultis, grūdines kultūras. Per parą išgerkite ne mažiau kaip aštuonias stiklines skysčių. Vanduo ne tik gerina žarnyno veiklą, bet ir šalina iš organizmo toksinus, skystina kraują ir palengvina maistingų medžiagų transportavimą po visą kūną. Vanduo taip pat didina virškinimo sulčių sekreciją ir sumažina tulžies klampumą.“
Po operacinio gydymo taip pat labai svarbu sustiprinti kraują. Išsekusias geležies atsargas nesunkiai papildysite valgydami žalias lapines daržoves, grikius, mėlynes, žemuoges. Nusilpusį kraują sustiprinsite savo valgiaraštį praturtinę liesa raudona mėsa, pavyzdžiui, jautiena, kepenimis, gyvulių liežuviais ir jūros gėrybėmis. Vietoj mėgiamos kavos puodelio verčiau dažniau rinkitės dilgėlėmis, žemuogėmis, erškėtuogėmis, juodųjų serbentų pumpurais paskanintą arbatą.
Negulėkite it kopūstas lysvėje
Po sunkios traumos dažnai tenka ilgam atgulti į patalą, tačiau gydytoja sako, jog saikingas fizinis aktyvumas net po miokardo infarkto padeda grįžti į normalų gyvenimą, sumažina pakartotinio infarkto ir mirties riziką. Mažai judant, gali sutrikti kraujotaka, todėl audiniai gaus mažiau reikalingų maisto medžiagų ir lėčiau atsinaujins, vadinasi, ilgiau gis.
Kineziterapija pradedama iš karto susinormalizavus gyvybinėms funkcijoms, iš kurių viena – kvėpavimas. Gulintiems pacientams labai svarbūs kvėpavimo pratimai, kuriuos reikėtų atlikti 6-8 kartus per dieną po 3-5 min.
„Jau antrą-trečią pooperacinę dieną pacientams patariama kvėpavimo pratimus atlikti derinant su galūnių ir liemens raumenų judesiais. Vis dėlto nepamirškite, kad kėlimosi iš patalo terminai labai priklauso ne tik nuo jūsų būklės, bet ir nuo atliktos operacijos pobūdžio“, – primena gydytoja.
Kvėpavimo pratimai neatsiejami nuo judesių, nes ir pats kvėpavimas yra judesiai, kuriuos atlieka tarpšonkauliniai raumenys, diafragma, dalyvauja pilvo ir kaklo srities raumenys. „Gilaus kvėpavimo reikšmė – geras organizmo aprūpinimas deguonimi. Tai pagrindinė tolimesnio sveikimo sąlyga“, – sako gydytoja.
Dėl nejudrumo, tam tikrų medikamentų ilgalaikio vartojimo, per mažo skysčių kiekio ir skaidulinių medžiagų suvartojimo sulėtėja žarnyno sienelių judesiai. Tai skatina vidurių užkietėjimą.
„Vidurius laisvinančius vaistus vartokite tik kritiniu atveju, nes ilgai juos vartojant žarnynas aptingsta, atprantama natūraliai tuštintis, – sako gydytoja. – Vidurių užkietėjimo profilaktikai gulintiems pacientams itin tinka specifinis pilvo sienos masažas.“
Raumenų funkcijoms atkurti taikoma elektrostimuliacija. Elektriniai impulsai priverčia raumens skaidulas susitraukti. Kitaip tariant, raumenys priverčiami dirbti nejudinant kūno. Tai labai svarbu, kai žmogus to padaryti tiesiog negali arba judesys sukelia skausmą.
Elektrostimuliacija ypač praverčia atkuriant raumenų funkcijas po imobilizacijų – vieno dažniausiai po traumų ir ortopedinių operacijų taikomų gydymo metodų. Šio metodo tikslas yra užkirsti kelią rekonstruotiems ir gyjantiems audiniams pertempti, lūžių atveju – apsaugoti nuo lūžgalių dislokacijos. Bėda ta, kad ilgai trunkanti imobilizacija sukelia aplinkinių minkštųjų audinių pakitimus, todėl sugijus kauliniam audiniui labai svarbu visiškai atkurti raumenų, raiščių, sausgyslių tonusą ir funkcijas, kad vėliau nevargintų ilgalaikiai skausmai ne tik pažeidimo vietoje, bet ir kitoje galūnėje ar kūno dalyje, kuri pervargsta kompensuodama „silpnąsias grandis“.
Stiprėjant paciento būklei, turi keistis ir reabilitacijos metodų arsenalas.
„Pasyvūs gydymo būdai keičiami aktyviais kineziterapijos metodais, kurių tikslas dabar jau nebeapsiriboja vien tik atkurta funkcija. Dažnai kineziterapijoje naudojamos funkcinės diagnostikos tikslas yra surasti silpniausias ir pažeidžiamiausias kūno grandis ir jas sutvirtinti, kad būtų išvengta traumų ir ateityje“, – sako gydytoja.
Antibiotikai nėra nekaltas vaistas
Mikroorganizmai geba mutuoti ir prisitaikyti prie vaistų, todėl daugelis ligų atsinaujina, nes jas sukeliančios bakterijos tampa atsparios vis stipresniems antibiotikams.
Ilgai vartojant antibiotikus išsivysto disbakteriozė – sunaikinamos ne tik blogos, bet ir naudingos bakterijos, todėl padidėja grybelių sukeliamų infekcijų rizika, tad jeigu vartoti antibiotikus būtina, gerkite maisto papildus su gyvosiomis bakterijomis. „Žarnyno mikroflorą atkuriančių preparatų rekomenduojama vartoti dar mėnesį ar du po gydymo antibiotikais. Tuo laikotarpiu nepamirškite valgyti raugintų pieno produktų. Kasdien 1 val. prieš miegą išgerkite po stiklinę kefyro arba suvalgykite po indelį natūralaus jogurto, papildyto gyvosiomis bakterijomis“, – patarimais dalijasi medikė.
Po gydymo antibiotikais itin nusilpsta imuninė sistema. Imunitetą silpnina būtinų maistinių medžiagų trūkumas, ypač vitaminų stygius. Kad mūsų imunitetas gerai „jaustųsi“, kasdien turime gauti vitaminų A, B6, C, D, F, PP. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, paprikoje, raugintuose kopūstuose. Imuninei sistemai būtini riebaluose tirpūs vitaminai A ir E bei pakankamas riebalų kiekis jiems ištirpinti. Vitamino A yra augaliniame aliejuje, E – riebioje žuvyje, žuvų taukuose. Vitamino B6 yra kruopose, rupioje duonoje. Imuninei sistemai stiprinti būtini ir mineralai: selenas, geležis, kalis, varis, magnis ir kalcis. Kalcio galime gauti valgydamos pieno produktus, kalio daug džiovintuose vaisiuose, daug mineralų yra kruopose, rupioje duonoje.
Sveikstantis žmogus turi būti laimingas
Kai žmogui skauda, jis silpnas, negali judėti be aplinkinių ar pagalbinių priemonių, greitai pavargsta, pasikeičia iki ligos buvęs įprastas gyvenimo stereotipas, jis negali užsiimti savo mėgstama veikla, todėl užsidaro namuose, vengia bendrauti, prasideda psichologinės problemos. Kadangi dėl ligos trumpiau ar ilgiau žmogus būna nedarbingas, tai dar labiau pablogina situaciją. Atsiduriama tarsi užburtame rate. „Pagrindinė sveikimo ir atsistatymo sąlyga visais reabilitacijos etapais yra teigiama psichologinė atmosfera, optimizmas ir tikėjimas savimi. Sąsaja tarp minčių ir kūno nėra tik madinga frazė – tai jau pripažįstama tradicinio mokslo“, – tvirtina medikė.
širdies chirurgai pastebi, kad optimistai po operacijų pasveiksta greičiau nei pesimistai. Mokslininkai taip pat pritaria, kad mintys veikia mūsų organizmą – arba gydo, arba žlugdo. Galbūt todėl vieni serga dažnai, o kitiems ligos – lyg nuo žąsies vanduo, nes minčių padedamas organizmas pats geba pasigaminti uždegimą, virusus ir bakterijas naikinančių medžiagų. Tad jeigu jus užklupo liga, nepasiduokite blogoms emocijoms, kurios tik apsunkina gijimą. Verčiau šį laiką skirkite akiračiui plėsti, seniai dėl laiko stokos atidėliotoms užsienio kalboms mokytis ar širdžiai mieliems rankdarbiams.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
http://savaitrastis.siauliaiplius.lt
SXC.hu – Herman Brinkman nuotr.
