Pataria gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė:
– Sezoninę alergiją labai lengva supainioti su paprasčiausia sloga. Alergijos svarbiausias požymis – epizodinis, nereguliarus simptomų pasikartojimas. Esant kokiai nors virusinei infekcijai ar peršalimui žmogus prastai jaučiasi dvi penkias dienas. O alergijos simptomams būdingi pertrūkiai – staiga žmogus, atrodo, slogavo, akis, gomurį niežėjo, o po valandos viskas praėjo. Taigi organizmo reakcijų į aplinką atidus stebėjimas gali padėti susekti alergijos priežastis.
Gali atrodyti, kad rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį žiedadulkių alergiją sukeliančios augmenijos aplinkoje jau nėra. Tačiau gražus ruduo sudaro puikias sąlygas ilgiau žydėti pelynui. Dažnai žmonės tokiu metu leisdami laiką gamtoje, parkuose, prasčiau pasijutę, pradėję čiaudėti, sloguoti net neįtaria, kad jų negalavimo priežastis – ši, atrodytų, kukli žolelė. Dabar kaip tik sulaukiame daug pelynui bei kitų vėlyvųjų piktžolių žiedadulkėms alergiškų pacientų. Daugelis jų – jauni, subrendę 30–40 metų žmonės, anksčiau vaikystėje net nejautę jokių alergijos simptomų.
Vėlesnį rudenį problemų gali kelti ir pelėsis. Jis slypi pūvančiuose lapuose, dirvožemyje. Tad nereikia nustebti, jei miške ar parke paspardžius rudeninius lapus prasčiau pasijuntama. Taip galima gauti kvėpavimo takus sudirginančią alergeno dozę. Padidėjus drėgmei pelėsis sparčiai išplinta ne tik lauke, bet ir namuose. Jis gali greitai išvešėti dar nepradėtuose šildyti būstuose. Tiesa, pelėsio rūšių yra labai daug, o žmogus alergiškas gali būti tik kai kurioms jų.
Reakcija į konkrečius alergenus dažniausiai yra įgimta. Beveik 80 proc. sergančiųjų alergija savo giminėje suranda tokių pačių negalavimų. Tačiau pastebima, kad apie 15 proc. susirgimų nebeturi tokių atitikimų. Ankstesnės kartos gyveno kitokiomis sąlygomis, tad ir alergija paprasčiausiai „neišsiprovokuodavo“. Dabar tam įtakos daro išaugęs užterštumas, mitybos pokyčiai ir kita.
Svarbu žinoti, kad jei žmogus turi stiprų įgimtą polinkį alergijai, jos sunku išvengti. Pasitaiko, kai stipresni simptomai išryškėja jau paauglystėje ar vyresniame amžiuje. Tada jie taip lengvai nepraeina, ir be gydytojų pagalbos neišsiverčiama.
Dabar alergiją galima gydyti taikant specifinę imunoterapiją. Gaudamas tų pačių alergenų didėjančiomis dozėmis žmogaus organizmas prie jų pripranta ir taip stipriai nebereaguoja. Ligą pristabdo ir nuolatinis organizmo grūdinimas, sportas, ypač rytietiškas, padedantis save subalansuoti.
Kartais alergija, pasireiškusi anksti vaikystėje, yra „išaugama“. Organizmas adaptuojasi, ir vėliau tejuntami tik menki ligos požymiai. Mažą vaiką paprasčiau gydyti nei vyresnį. Todėl iš pat pradžių derėtų gyvenamąją aplinką tvarkyti taip, kad alergenai kuo mažiau dirgintų. Tėvai turėtų būti itin atsargūs prieš įsigydami naminį gyvūną.
Verta žinoti
Alergijai paprasčiau užbėgti už akių profilaktiškai atliekant imunoglobulinų E kraujo tyrimus. Kai žinoma tiksli alergijos priežastis, likus dviem savaitėms iki sezoninių alergenų suaktyvėjimo galima pradėti vartoti specialius medikamentus. Kartais padeda ir homeopatiniai vaistai. Laiku pradėtos naudoti priemonės palengvina alergijos sezono naštą.
Aigustė Tavoraitė
