Nerimas persiduoda
Tai, kad vaikas pradės lankyti mokyklą, šeimoje būna džiaugsmingas, bet keliantis ir nemažai nerimo gyvenimo įvykis.
Dažnai tėvai šį laikotarpį išgyvena net sunkiau negu jų vaikai. Ne paslaptis, kad nuo tėvų vidinės savijautos labai priklauso ir vaikų, ypač pirmokėlių, emocinė savijauta.
Gerbiami tėveliai, suimkite save į rankas, nes viskas bus gerai, jei ir toliau taip pat rūpestingai rūpinsitės savo vaiku.
Įprasti dalykai – vaiko ir jūsų dienotvarkė, be abejo, pasikeis. Atsiras papildomų rūpesčių, nes jūsų augantis mažylis pažers papildomų auklėjimo uždavinių. Tačiau, juos sėkmingai išsprendus, gyvenimas šeimoje vėl stos į įprastas vėžes ir ilgainiui taps įprasta kasdienybe. Jei kils sunkumų ir jausitės pasimetę – ilgai nelaukite, ieškokite pagalbos. Jos tikrai rasite.
Reaguokite į baimes
Sunkiausi būna pirmieji du mėnesiai. Tai vadinamasis adaptacinis periodas, kurį pereiname visi – tiek atėję į naują darbą suaugusieji, tiek ir vaikai, pradėję naujuosius mokslo metus.
Kaip lengviau išgyventi adaptacinį periodą? Tiek vaikui, tiek jums bus lengviau, jei nuo pirmų dienų skatinsite atžalą pasakoti apie savo, kad ir labai menkus rūpesčius. Patikėkite, vaikams jie tokie pat svarbūs ir reikšmingi, kaip ir jums jūsų darbo reikalai.
Visi vaikai, pradėję lankyti mokyklą, išgyvena įvairiausių nuogąstavimų, baimių. Priimkime tai rimtai. Tai tik dar labiau sutvirtins jūsų dvasinį kontaktą.
Neišsigąskite, jei jūsų vaikas pradės vėl žaisti su žaislais. Taip yra todėl, kad vaikui būtina išlaikyti viduje pusiausvyrą. Mokykloje jis priverstas tyliai sėdėti tarp svetimų vaikų, o žaislai ir įprasti žaidimų draugai padeda jam nusiraminti po sunkios dienos.
Reikia artumo
Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, labai svarbu, kad jis turėtų kur iš jos sugrįžti ir pas ką. Jam reikia fizinio, emocinio, psichologinio saugumo. Televizorius ar kompiuteris nesuteiks to, ką gali suteikti gyvas artimas žmogus.
Tad jei vaiko niekas negali pasitikti namuose, būtų geriau, kad jis pabūtų su kuo nors artimu: aukle, seneliais ir pan. Tai ypač svarbu bent pirmą pusmetį pradėjus lankyti mokyklą.
Neapsigaukite vizija, kad jūsų vaikas pakankamai savarankiškas, tai gali pabūti ir vienas. Nes jūsų atžala vis tiek tėra tik vaikas su savo baimėmis ir saugumo poreikiais.
Neskubėkite padėti
Pradinuko amžius yra lemiamas darbo įgūdžių formavimuisi. Sėkmingai jiems susiformavus, galima tikėtis, kad vaikas ir toliau gerai mokysis, jei turės pakankamai gabumų.
Svarbu, kad vaikas pats savarankiškai ruoštų jam skirtas užduotis, o tėvai padėtų tik tuomet, kai jis pats paprašys pagalbos.
Vaikas turi išmokti įveikti sunkumus pats, nes tai skatina patikėti savo jėgomis.
Tėvų skubėjimas padėti, kai vaikas net nepabandė ar net nepaprašė, silpnina mažylio pasitikėjimą savo jėgomis.
Tačiau jei vaikas nuolat prašo pagalbos, tai signalas, kad jam arba per sunku, arba jau jis nebepasitiki savo gebėjimais ir įdėtų pastangų galia.
Dalinkitės patirtimi
Iki prasidedant mokslo metams labai svarbu negąsdinti vaiko būsima mokykla. Reikia ugdyti teigiamą požiūrį į ją.
Tėvai turėtų pripažinti vaiko jausmus, susijusius su artėjančiais mokslo metais: baimę, nerimą, nepasitikėjimą savimi. Reikia leisti visa tai jam jausti ir padėti šiuos jausmus išgyventi, paprasčiausiai apie tai kalbantis, nenuneigiant, kad tai nesąmonė.
Svarbu pirmokui suteikti ir daug dvasinės, psichologinės paramos, padrąsinimo. Šiuo metu viso to vaikui reikia ypač daug.
Prieš artėjančius mokslo metus atsiranda puiki proga pasikalbėti, pasidalinti savo patirtimi, kaip nepasidavėt ir įveikėt savo sunkias gyvenimo situacijas. Tai puiki galimybė užmegzti artimesnį kontaktą su savo vaiku.
Tėvams svarbu ir patiems savęs nepamiršti, pasidalinti savo nerimu bei nuogąstavimais su savo gerais draugais, pažįstamais, bet jokiu būdu ne su savo jaunomis atžalomis. Tikėkite savo vaikais, ir jie tikrai atsidėkos su kaupu.
Vilma MAŽEIKIENĖ,
reabilitacijos centro „Resana“ psichologė
"Klaipėda"
