Energijų pasaulis
Astralinis pasaulis – tai įvairių energijų pasaulis: elektromagnetinės, šviesos, gravitacinės ir kitų, kurios dar nėra ištyrinėtos. Tačiau dėl to astralinis pasaulis netampa mažiau tikroviškas – taip, kaip nedingsta vaizdas iš televizoriaus ekrano vien dėl to, kad mes nesuvokiame veikimo principo. Kai kurie specialistai mano, kad astralinę erdvę sudaro dvi dalys – viršutinė, kurioje karaliauja šviesiosios, pakylėtos dvasios, kilusios iš subtilios energijos, ir apatinė – prasčiausios energijos, gudrių bei klastingų padarų buveinė.
Astralinis paštas
Astralinė erdvė gali pasitarnauti, kai mintimis norime ką nors perduoti kitiems žmonėms. Taip mes siunčiame ir savo maldas Dievui. Gravitacinės bei elektromagnetinės dalelytės geba akimirksniu pernešti informaciją į bet kurį erdvės tašką. Atstumas ir laikas joms neegzistuoja, todėl astraliniai siuntiniai pasiekia adresatą, kad ir kur jis būtų. Visi mes mokame priimti per astralą siunčiamus signalus. Tai gali būti praregėjimas, didžiulis žvalumo, jėgų arba liūdesio antplūdis.
Tarp labai artimų žmonių egzistuoja ypatingas ryšys, kuris padeda vienodai mąstyti ir jausti. Tokį ryšį bioenergetikai vadina astraliniu kanalu. Dažniausiai toks ryšys užsimezga su mylimu vyru, vaikais, tėvais, artimais draugais. Dalydamiesi su toli esančiu žmogumi savo energija – teigiamomis mintimis, palinkėjimais, troškimu, kad jis būtų sveikas, jį lydėtų sėkmė – kaip ir po bet kurio, net su meile atlikto darbo, galite pasijusti pavargę ir išsekę. Taip jau yra – kai palengvini mylimo žmogaus fizines ar moralines kančias, kurį laiką pats jautiesi tarsi ligonis: juk dovanoji dalį savo energijos.
Negalima galvoti blogai
Kadangi astralinis ryšys tarp jūsų ir artimųjų egzistuoja nuolat, negalima apie juos galvoti blogai ir įsivaizduoti, kaip jiems atsitinka kokia nors nelaimė. Astralas nesupranta, kad jūs to paniškai bijote. Jis sugauna jūsų galingą minčių srautą – slidus, vingiuotas kelias, apvirtęs automobilis, o jame – sužeistas jūsų mylimas žmogus – ir šį vaizdą perduoda jam kaip veiksmų programą. Niekada negalvokite apie galimas nelaimes, verčiau stenkitės mintimis siųsti meilę ir šviesą.
Sutvirtinkite ryšį
Kai su kuo nors miegi vienoje lovoje – vyru, vaiku, seserimi – atsiranda ypatingas artumo jausmas. Dėl glaudaus kūno kontakto miegant sinchronizuojasi nervų ląstelių veikla, kvėpavimo ritmas, taip mes mokomės jausti vienas kitą per atstumą, suprasti be žodžių. Sakoma, kad jei vyras su žmona daug metų miega kartu, jie sugeba netgi matyti vienodus sapnus!
Ryšys, kuris užsimezga per miegą, yra labai intymus ir stiprus. Su mylimais žmonėmis stenkitės praleisti kuo daugiau laiko – nuolatinis buvimas vienas šalia kito taip pat stiprina astralinį ryšį. Amerikiečių ginekologai pastebėjo įdomų dėsningumą – firmos darbuotojoms, po aštuonias valandas dirbančioms tame pačiame kabinete, menstruacijos vyksta tuo pačiu metu, nes nesąmoningai jos apsikeičia hormoniniais signalais. Na, o iškritusios iš bendro ritmo dažniausiai nėra mėgiamos kolegių.
Saugokite vienas kitą!
Iš savo energijos galima sukurti apsaugą, kuri saugo mylimą žmogų. Reikia paimti du nedidelius metalinius daiktus – monetas, sąsagas ar auskarus, nuplauti šaltu tekančiu vandeniu (tam, kad neliktų svetimos neigiamos energijos) ir padėti ant folijos lakšto. Folija neleis jūsų energijai, veikiančiai talismaną, susigerti į žemę. Po to tuos daiktus apgaubkite savo aura. Nesukite galvos dėl to, turite ją ar ne, tiesiog įsivaizduokite kokios nors spalvos spindulį ir nukreipkite jį į abu talismanus. Vieną tegul mylimas žmogus nuolat nešiojasi su savimi – tai bus tarsi jūsų gerų palinkėjimų ir minčių imtuvas. Su kitu – jūsų minčių siųstuvu – nesiskirkite jūs. Į dvi dalis padalyta moneta, kurią laikydavo prie savęs giminaičiai ar mylimieji, – pats seniausias žmonijai žinomas astralinės apsaugos būdas.
Susitikimai anapus
Laimą ištiko bėda – jos mamą pakirto insultas, po kurio moteris nugrimzdo į komą. Jos gyvybę palaikė aparatūra. Laikydama mamos ranką Laima nejučia įsisvajojo: abi su mama leidžia laiką prie plačios, lėtai tekančios upės. Mama stovi valtyje, pasiruošusi irklu atsistumti nuo kranto. „Palauk, aš su tavimi! Pasiirstysime ir grįšime“, – šūkteli Laima ir įlipa į valtį. Jos plaukioja, gėrisi pakrantės gėlėmis ir žolynais, mėgaujasi ramybe. Kai dukra mintimis sugrįžo į tikrovę, kardiomonitoriuje pastebėjo, kad pirmą kartą po insulto normalizavosi mamos kraujospūdis, o pulsas tapo ritmingesnis. Kitą dieną Laima nutarė pakartoti eksperimentą ir sąmoningai išsikvietė tą patį vaizdinį. Vėl irstėsi valtimi, grožėjosi gamta, ir vėl mamos kraujospūdis sumažėjo. Atsitiktinumas? Tačiau kai šalia ligonės sėdėdavo kita dukra ir lygiai taip pat švelniai laikydavo jos ranką, rodmenys kardiomonitoriuje nesikeisdavo. Laima, pati to nežinodama, astraliniu kanalu pateko į tą pasaulį, kuriame prieglobstį buvo radusi mamos dvasia. Jai pavyko nuraminti ją ir sulaikyti šiame gyvenime.
Nėra universalaus būdo, kaip susitikti anoje pusėje. Svarbūs keli dalykai. Pirmiausia – nuolatinis fizinis kontaktas (puikus stiprybės ir geros energijos laidininkas – susikibusios rankos), upės vaizdinys – tai universalus gyvenimo kelio simbolis, kuriame nesunku susitikti dviem artimoms sieloms. Galima prisiminti malonias akimirkas, mintyse piešti laimingą ateitį. Su ligoniu ar tiesiog kenčiančiu žmogumi būtina kalbėtis mintimis, jį nuraminti ir paguosti.
SXC.hu – Martin BOULANGER nuotr.
