Ne visiems pavyksta prisitaikyti
Anot psichoterapeuto V. Stulpino, žmogus yra sukurtas taip, kad galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo aplinkybių. Jam yra duoti psichologiniai stresų įveikos mechanizmai, kuriuos pasitelkdamas jis gali išgyventi ne tik pasikeitusias kasdienes situacijas, bet ir stiprius sukrėtimus, keliančius grėsmę jo egzistencijai ir sveikatai. Įveikos mechanizmai – automatiškai vykstantys psichologiniai procesai, apsaugantys asmenybę nuo nerimo, vidinių bei išorinių pavojų, vidinės ir išorinės realybės įsisąmonimo. Pavyzdžiui: “Krizė apėmė Latviją ir statybas, bet mums tai negresia, nes gamybos apimtys nesumažėjo” (įveikos mechanizmas – neigimas); “Bus gaminami kiti produktai, akcijos pakils, investuosime į kylančias akcijas ir viskas bus gerai” (protingavimas). “Man tai kas, manęs tai nepaveiks” (emocijų izoliavimas); “Kiek mes jau tokių krizių patyrėme per savo gyvenimą, išgyvensime ir šitą” (nuvertinimas).
Žmogus dažniausiai nesuvokia, kaip pasireiškia šie procesai. Deja, ne visiems šie mechanizmai yra veiksmingi, todėl streso akivaizdoje gali išsivystyti būsenos, vadinamos psichikos sutrikimais.
Jeigu žmogus kelis mėnesius jaučia neviltį, įtampą, nerimą, neranda sau vietos, pasikeičia jo elgesys bei įpročiai: nebenori matyti senų draugų, užsiimti seniau jam malonumą teikusia veikla – sportu, žvejyba ir kita; kyla mintys slėpti mokesčius, netesėti įsipareigojimų ir pažadų (“nes kitaip neišgyvensi”), nuolat lydi anksčiau nebūdinga bloga nuotaika, pykčio antplūdžiai, galima įtarti, jog jam išsivystė adaptacijos sutrikimas.
Rentgenu ar laboratoriniais tyrimais neaptiksi
Sutrikimas, sukeltas streso, kurio psichologinės įveikos mechanizmai nesugeba neutralizuoti, vadinamas disociaciniu konversiniu sutrikimu. Esant šiam sutrikimui, reaguoti pradeda kūnas, kurio simptomai skiriami psichologinei įtampai bei stresui sumažinti. Tai gali pasireikšti traukuliais, tikais, mikčiojimu, amnezija (žmogus skundžiasi tarsi atminties praradimu), galūnių funkcijų sutrikimais, regos, klausos, uoslės, skonio jutimų sutrikimais, savasties, t. y. savojo “Aš” jausmo praradimu – “nebežinau, kas aš”, “ar aš, ar ne aš”.
Pasireiškus somatoforminiam sutrikimui, fizinio kūno pojūčiai – skausmas bei organų funkcijų sutrikimai – yra psichologinių problemų išraiška, todėl laboratoriniai, rentgenologiniai, kompiuteriniai ir kiti diagnostikos metodai jokių ligos požymių nerodo, nors pojūčiai ir simptomai primena vidaus organų ligoms būdingus simptomus.
Kai žmogų be jokios aiškios priežasties ištinka baimės, panikos bei kontrolės praradimo jausmas, lydimas prakaitavimo, širdies plakimo, orientacijos netekimo, artėjančio apalpimo, išprotėjimo ir mirties nuojautos, galima įtarti panikos sutrikimą. Tarp priepuolių gali kamuoti baimės dėl gresiančio kito priepuolio.
Depresiniam epizodui būdinga nuolat bloga nuotaika, kurią žmogus ne visada suvokia, lydima kelių pagrindinių bei keletos antraeilių nuolat pasireiškiančių simptomų. Psihoterapeutas sako, jog šį sutrikimą, įvertinęs paciento klinikinę būseną ir visus depresijai būdingus simptomus, gali diagnozuoti tik gydytojas.
Dėl dvasios kenčia kūnas
Gydytojas sako, jog streso akivaizdoje žmogaus organizmas ir psichologinė struktūra dažniausiai reaguoja rergresu. Regresas – tai būsena, kai asmenybė ima funkcionuoti žemesniu lygiu, nei buvo iki tol. Atrodo, kad žmogus elgiasi ne pagal savo amžių, patirtį ar intelektą. Jis jaučiasi bejėgis, nieko negebantis, niekam tikęs, galintis išgyventi tik kito žmogaus dėka. Ligos prispaustas ir stiprų stresą patyręs žmogus tampa tarsi mažiau suaugęs, tarsi daugiau vaikas. Tai subjektyvi tikrovė, kurią artimieji turi priimti kaip objektyvią realybę, o ne kaip “apsimetimą”, “vaidinimą” ar “išsidirbinėjimą”.
Žmogui, patyrusiam emocinį stresą ar krizę, nesąmoningai įsijungę psichologiniai įveikos mechanizmai gali būti ne tik efektyvūs ir tinkami, bet ir griaunantys. Vieni įveikos mechanizmai padeda įveikti stresą mažiausiomis sąnaudomis, kiti tai daro fizinės ir psichologinės pusiausvyros sąskaita, t. y. užmokant savo kūno ar dvasine sveikata už streso įveikimą, ar net sugriauna kūno ir psichologinę sveikatą, sukelia ligas.
Kuo galima padėti artimui
Artimieji, norintys padėti streso ištiktajam, turi atsiminti tris pagrindinius dalykus: meilę, paguodą ir buvimą. “Jei kas nors nori padėti kitam, net nebūdamas susaistytas Hipokrato priesaika, teatsimena – “Primum non nocere” (“Pirmiausia nepakenk”). Tai reiškia, kad nereikia bandyti patiems nustatinėti diagnozės, vertinti būklės sunkumo, savižudybės rizikos ir kitų veiksnių, nes tai turi atlikti tik kvalifikuotas specialistas, – tvirtina gydytojas. – Jei iš tiesų norite padėti savo artimui, pasimetusiam ar pakliuvusiam į bėdą, paklauskite savęs, ar mylite jį kaip savo artimą, kaip savo brolį. Jeigu abejojate, geriau nepradėkite ir nedarykite nieko – tai bus nuopelnas Jums. Guodžiantysis, deja, taip pat yra žmogus, kurio pasąmonė veikia taip pat, kaip ir nuliūdusiojo. Didelė pagunda yra guosti (nors tai iš tiesų nėra tikroji paguoda), nesąmoningai naudojantis tomis pačiomis įveikomis, kurias jau išbandė nelaimės ištiktasis: “Nenusimink, viskas greitai susitvarkys” (neigimas); “Pažiūrėk, kitiems dar blogiau” (nuvertinimas); “Tu esi stiprus, tu toks visados buvai…” (idealizacija). Ši pagunda kyla dėl to, kad susidūrus su regresijoje esančiu artimuoju atrodo, kad esi labiau žinantis, išmanantis ir protingesnis. Buvimas – sunkiausia, bet veiksmingiausia. Priimti savo artimą tokį, kokį jis yra dabar – nusivylęs, liūdnas, piktas ant viso pasaulio (ir galbūt ant jūsų). Įsijausti į jo būseną, jausmus, požiūrį. Nėra paprasta visa tai atlaikyti ir neskubėti su paviršutiniškais patarimais ar guodimais. Tik meilė pašnabždės, ką sakyti, o ko – ne.”
Įveikti stresą nėra paprasta
“Kaip reaguotumėte į skelbimą laikraštyje: “Per keturias valandas išmokome laisvai kalbėti ispaniškai.” Galbūt pagalvotumėte, jog čia kažkas ne taip, o gal atsistotumėte į eilę, kad užsirašytumėte į tokius kursus. Kiek rūkančiųjų metė rūkyti, įsigiję knygą “Kaip lengvai ir paprastai mesti rūkyti”? Kiek išmoko lengvai, greitai atsipalaiduoti ir įveikti stresus, nusipirkę knygutę “Atsipalaiduok ir gyvenk”? Ar tai tik patiklių žmonių mulkinimas ir akių dūmimas?”
Pasak V. Stulpino, daugybė tyrimų ir eksperimentų patvirtina, kad atsipalaidavimo technika, pradedant klasikine E. Jacobson, J. Schultz relaksacija ir “labiau klasikine” jogos dzen meditacija, efektyviai atpalaiduoja raumenų įtampą, mažina kraujospūdį, reguliuoja širdies darbą ir žarnyno veiklą, subalansuoja organizmo endokrininę sistemą ir kartu sumažina emocinę įtampą bei nerimą. Įvaldžius šias paprasčiausias metodikas, atsipalaidavimo ir nusiraminimo būseną galima pasiekti per 20-30 sekundžių. Ir nesvarbu, kur tai vyktų – egzamino metu, eilėje prie kasos, transporto kamštyje, pas bosą “ant kilimėlio” ar kur kitur. “Čia kalbu apie pirmąjį, patį paprasčiausią atsipalaidavimo ir savęs valdymo laiptelį. Kodėl tiek mažai žmonių tuo pasinaudoja? Todėl, kad tai reikalauja pastangų, laiko bei pasišventimo. Šiuolaikiniam žmogui norisi visko greitai, pigiai ir su pristatymu į namus”, – sako specialistas.
O kokie kiti laipteliai? Savojo “Aš” įtvirtinimas ir plėtojimas, gebėjimas nepasiduoti kitų žmonių manipuliacijoms, t. y. mokėjimas pasakyti “ne” ir dėl to nesijausti kaltu, savo jautriųjų ir pažeidžiamųjų zonų lopymas, savasties stiprinimas ir kita. Anot skyriaus vedėjo, ne kiekvienam lemta to pagal jėgas savarankiškai siekti ir pasiekti.
Psichologinė pagalba bei gydymas – nemokami
Ilgai besitęsiančio streso situacijoje išsivysto būklės, kurios jau yra klinikiniai sutrikimai. Juos gydo bendrosios praktikos gydytojai, psichiatrai kartu su psichologais-psichoterapeutais arba be jų, naudodami ir medikamentus, ir psichologinės pagalbos metodus. Koks gydymo kompleksas būtų efektyviausias, sprendžia gydantis gydytojas kartu su pacientu. Medikas sako, jog žmonės be reikalo baiminasi medikamentinio gydymo, pervertindami pašalinio vaistų poveikio ir priklausomybės, kurios egzistavimo, beje, tyrimai iki šiol nepatvirtino, riziką ir nepagrįstai nuvertina psichologinės pagalbos svarbą.
“Artimieji, įvertinę regreso būseną, turi teisę bei prievolę kreiptis į psichikos sveikatos centro apylinkės psichiatrą pagalbos tiems žmonėms, kurie dėl savo psichikos būsenos negali ar yra nepajėgūs pasirūpinti savimi. Informaciją suteiks bendrosios praktikos gydytojai, – aiškina psichoterapeutas. – Statistika rodo, kad nusižudo 25 proc. depresija sergančių pacientų, o savižudybė, kaip mirties priežastis, pasaulyje yra ketvirtoje vietoje po kardiologinių, onkologinių ligų bei traumų.”
V. Stulpinas primena, kad stacionarus gydymas, kuris, beje, yra nemokamas, teikiamas šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninėje (M. K. Čiurlionio g. 12). Priėmimo skyrius dirba visą parą. Bendrosios praktikos gydytojo siuntimu galima konsultuotis šiaulių apskrities ligoninės Suaugusiųjų psichoterapijos skyriaus konsultacijų kabinetuose (Architektų g. 77), o jų darbo laiką galima sužinoti paskambinus telefonu (8~41) 524 945. Konsultacijos bei gydymas šiame skyriuje asmenims, apdraustiems socialiniu draudimu, taip pat yra nemokamas. Ištikus krizei, galima skambinti pagalbos telefonu 8~800 60 700 arba ieškoti kontakto internete adresu www.klausau.lt .
Aut. nuotr. Psichoterapeutas Vidmantas Stulpinas sako, jog artimieji, kurie nori padėti streso ištiktajam, turi atsiminti tris pagrindinius dalykus: meilę, paguodą ir buvimą..
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
“Šiauliai plius”
