„Mes su vyru pastaruoju metu nesutariame, tarp mūsų vis kyla ginčai, barniai, dėl kurių kenčiame ne tik mudu, bet ir vaikai. Ne kartą siūliau, kalbinau jį eiti pas psichologą, bet jis vis atsikalbinėja, išsisukinėja. Tai laiko neturįs, tai nežinosiąs ką kalbėti. Niekaip nepavyksta jo įkalbinti. Nors tiesiai taip nesako, galima suprasti, kad jei man reikia, tai aš ir galinti eiti. Bet juk problemų yra tarp mūsų, todėl ir eiti reikia abiems, ar aš neteisingai suprantu? Ką tokiu atveju daryti, gal galėtumėte patarti? “
Dėkoju už laišką. Jūsų problema, apie kurią rašote, gali būti savaip artima daugeliui laikraščio skaitytojų. Turiu omenyje tuos sutuoktinius, kurie nesėkmingai yra bandę kalbinti savo partnerį apsilankyti pas specialistą, nebūtinai pas psichologą, o gal pas urologą, stomatologą. „Neisiu, man gerai, o jei tau blogai, tu ir eik“, — tokį atsakymą neretai tenka išgirsti, kai matome artimo žmogaus problemą ir bandome jam padėti.
Kaip reaguojame, tai girdėdami? Jaučiame neviltį, bejėgiškumą, pyktį, kartais iš pykčio pasakome „na, ir žinokis“, “esi užsispyręs kaip vaikas“. Yra dalykų, kurių už kitą žmogų negalime padaryti, ir su tuo susitaikyti nėra lengva. Laukiame kito momento, kai jis ar ji bus nuolaidesni arba patys pasiprašys pagalbos.
Tuo atveju, kai problema yra tarpusavio santykiuose, o kitas žmogus atsisako ją pripažinti arba pripažindamas atsisako ką nors daryti, kad ją spręstų, susitaikyti dar sunkiau.
Jei Jūsų vyras kentėtų dėl skaudamo ir negydomo danties, į tai gal galėtumėte žiūrėti kaip į jo apsisprendimą, Jums sunkų, bet pakeliamą. Dėl tarpusavio nesutarimų kenčiate abu. Vyras atsisako kreiptis į psichologą, į specialistą, kuris, Jūsų nuomone, galėtų padėti pagerinti tarpusavio santykius. Ką daryti? Aš šiuo atveju matyčiau du galimus kelius, kuriuos abu verta išbandyti.
Pirma, svarbu suprasti, kas slypi po vyro atkakliu užsispyrimu. Užsispyrimas yra lyg skydas, kuriuo žmogus dažniausiai gina savo silpniausią, pažeidžiamiausią vietą. Rašote, jog vyras „išsisukinėja“, atsikalbinėja. Kaip manote, ko jis vengia, kokią grėsmę jam kelia galimas vizitas pas psichologą? Jis nenori pasirodyti silpnas, pažeidžiamas, bijo būti apkaltintas ir pasmerktas?
Čia verta pagalvoti apie pačius giliausius bendražmogiškus poreikius — meilės troškimą, norą būti pripažintu, įvertintu. Jei galite numatyti ar numanyti, kas yra svarbiausia Jūsų vyrui kaip žmogui, pabandykite kreiptis tiesiai į tai: „Aš myliu tave, vertinu tave ir noriu geriau tave suprasti“.
Pabandykite pirmiausia pati paprastai ir aiškiai suformuluoti, kuo Jums asmeniškai ir Jūsų porai padėtų psichologas, o po to tą mintį išsakykite vyrui. Jeigu tie žodžiai atitiks jūsų tikrąsias intencijas, gal vyrui nebereikės laikyti iškėlus „skydo“.
Antra, tarpasmeninių santykių problemas galima spręsti ir vienašališkai. Kitaip tariant, naudingas galėtų būti ir Jūsų vienos lankymasis pas psichologą. Dėl ko Jūs nesutariate su vyru, kas Jus žeidžia ir kodėl, kas kelia pyktį, kaip dabartines Jūsų reakcijas įtakoja Jūsų ankstesnės patirtys — tai klausimai, kuriuos galėtumėte aiškintis su specialistu, o išsiaiškinusi, rasti naujus sprendimus ir elgesio būdus. Jau vien tai keistų judviejų santykį.
Dr. Viktorija VAIšVILAITĖ, psichologė psichoterapeutė
“šiaulių kraštas”
www.freeimages.co.uk nuotr.
