Man tai juokinga. Juk nieko neskauda, tačiau dabartinė būsena kartais darosi nepakeliama. Tiesa, ši žiema buvo sunki. Studijavau ir dirbau.
Laukia diplominio gynimas. Naktimis miegu ne daugiau kaip penkias valandas. Paieškojau internete informacijos apie depresiją ir išsigandau: tai labai sunki ir rimta liga. Tikrai nenoriu ja sirgti. O jei tai jos pradžia, prašau patarimo, ką daryti, kad laiku užbėgčiau jai už akių. Gal galima apsieiti be antidepresantų? Nekantriai laukiu patarimų.
Saulius
Karolina Bajoriūnienė, Psichologijos ir psichoterapijos centro „Invito“ psichologė
Draugų ar paties nustatytos diagnozės gali būti netikslios ir neatspindėti tikros situacijos. Šiais laikais depresijos „diagnozę“ galime išgirsti labai dažnai. Pablogėjus nuotaikai ar tiesiog pasunkėjus kasdienybei dažnas mėgsta viską pateisinti depresine būsena.
Frazę „Man depresija…“ aplinkiniai mėgsta vartoti sumažėjus darbingumui, dėmesiui, veiklumui (tai vadinama simuliacija). Ji tampa tarytum siena, už kurios galima pasislėpti nuo aplinkinių ar aplinkybių, reikalaujančių iš mūsų geresnių rezultatų. Tačiau tikroji depresija yra rimta liga, reikalaujanti profesionalaus diagnozavimo pagal specialistams geriausiai pažįstamus simptomus, specialius testus ir metodikas.
Ji nėra tikrasis tingumas ar apsileidimas. Taigi depresija, paprastai kalbant, – tai bendras energijos netekimas visose žmogaus veiklos srityse, o mediciniškai – tai prislėgtos psichikos būsena, kuriai būdinga prasta nuotaika, mąstymo ir judesių slopinimas. Kartu žmogus gali jausti savęs nuvertinimą, apatiją (abejingumą), kaltės jausmą, žmogų vargina nuolatinės neigiamos mintys. Visa tai klasikinės depresijos požymiai, tačiau depresija gali būti ir nenuolatinis, vienodos neigiamos nuotaikos pojūtis. Sergant maniakine depresija, kitaip vadinama bipoliniu afektiniu sutrikimu, nuotaika svyruoja nuo labai prastos iki labai geros, o perėjimai tarp šių kraštutinių būsenų yra trumpi ir gali būti net labai staigūs. Dažnai kartu gali kankinti nerimo sutrikimai, panikos atakos, kilti minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą.
Kitais depresijos atvejais nuotaikos sutrikimai gali būti tikroji nepaaiškinamų, staigių pykčio protrūkių, besaikio alkoholio vartojimo ar iššaukiančio, konfliktiško elgesio priežastis. Taip pat paminėtina, kad nuotaikų kaita (priklausomai nuo depresijos rūšies ir sunkumo lygio) gali būti įvairi – ryte blogesnė savijauta, vakare geresnė arba atsekamas tam tikras sezoniškumas, atsikartojimas laike (dienos, savaitės, mėnesiai).
Depresiją gali sukelti vidiniai organizmo procesai (biocheminis sutrikimas), išorinės aplinkybės (įvairios krizinės situacijos) arba ji gali būti kito psichikos sutrikimo pasekmė. Ja nesusergama staiga, ir savaime (nieko nedarant) ji nedingsta. Kaip ir daugelis ligų ji gali būti įvairių sunkumo lygių. Ir tik nuo jų priklauso gydymo būdas.
Sergantiesiems lengvos depresijos forma gali būti taikoma tik psichoterapija. Tačiau tiksliam diagnozavimui reikalingas atidesnis priėjimas. Iš pradžių gali paūmėti tik vienas, kitas simptomas, liudijantis galimą depresijos pradžią. Tai yra priešdepresinė būsena ir ji dažniausiai gydoma be medikamentų. Tokiu atveju taikoma psichoterapija, o sunkesniu skiriami medikamentai, bet dažniausiai gydymas būna kombinuotas. Iš jūsų pasakojimo atrodo, kad jei draugo diagnozavimas tikslus, tai jums depresija dar nėra „įsibėgėjusi“. Todėl rekomenduotina kreiptis pagalbos į specialistą dėl tikslesnės diagnostikos ir tinkamo gydymo, kad liga neįsišaknytų. Juk kai suskausta dantį, nelaukiame, kada jis pradės pūliuoti.
Iš jūsų pasakojimo galima spėti, kad depresinės nuotaikos priežastis esate ir pats identifikavęs, tačiau, galbūt neivardijęs jų sau arba nieko su turima informacija nedarote. Šiuo atveju specialisto pagalba gali būti tik jūsų nukreipimas tinkamu keliu, ir būsena turėtų pagerėti gana greitai.
Paprasti, bet veiksmingi būdai kovoti su depresija:
Prisiminkite, kad depresija yra pagydoma.
Depresija verčia neigiamai mąstyti apie save patį, pasaulį, žmones, ateitį. Šios mintys laikinos; išgijus nuo depresijos jos pasikeis.
Viskas tikriausiai nėra taip beviltiška, kaip jums atrodo.
Nevenkite žmonių, praleiskite daugiau laiko su artimaisiais, draugais.
Pasikalbėkite apie savo išgyvenimus su gydytoju, psichologu ar žmonėmis, kuriais pasitikite, taip rasite, kas jus palaikys, ir sužinosite apie būdus patiriamiems simptomams įveikti.
Dėl nieko nekaltinkite savęs.
Nedarykite tuo metu svarbių gyvenimo sprendimų: nemeskite darbo ar mokslo, nesiskirkite su sutuoktiniu, nes jūsų sprendimas vėliau gali pasirodyti nesąs tinkamiausias.
Susidarykite planą ir numatykite ką nors malonaus kiekvienai dienai (padovanokite sau dovaną, padarykite malonumą artimam žmogui, nevenkite linksmo skaitalo, geros knygos, eikite pasivaikščioti, apsilankykite teatre, dailės parodoje ar pan.). Svarbu būti užsiėmusiam, net jei nieko nesinori.
Užsiimkite kūrybine veikla – rašykite ar pieškite.
Pasigaminkite sau skanius pusryčius, pietus ar vakarienę. Gausus angliavandenių maistas, šokoladas turi nuotaiką gerinančių savybių.
Judėkite, nes fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją.
Nepiktnaudžiaukite alkoholiu, sveikai maitinkitės, laikykitės miego režimo.
Galite kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros centrą prie savo poliklinikos ar į kitus mieste veikiančius centrus. Psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos padės suvokti depresijos priežastį ir spręsti problemas.
Depresija gali būti gydoma medikamentais, psichoterapija, šviesos, miego terapijomis ir kitais metodais.
SXC nuotr.
