Pasyvus mąstymas — instinktyvus
Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius ketvirti metai yra Visbadeno pozityviosios psichoterapijos akademijos studentas.
„Pozityvioji psichoterapija tik atsiranda Lietuvoje, tokių specialistų nebuvo paruošta. O šiuo laikmečiu itin svarbus pozityvumas. Tokia terapija atitinka šiuolaikinio skubančio, turinčio problemų žmogaus lūkesčius. Greitai susitvarkoma su afektiniais sutrikimais, tarpusavio santykių disharmonija“, — sakė V. Bartkevičius.
„Priklausomai nuo to, kaip mąstome, galime pajusti tikrą gyvenimo džiaugsmą, pasiekti to, ko norime, arba visa gyvenimą beprasmiškai liūdėti ir nepajusti kaip jis prabėgo“, — sako pozityviosios terapijos specialistas.
ši psichoterapijos kryptis pasaulyje yra populiari, nes yra paprasta, trunka neilgai — iki 20 seansų. Naudojama pacientams gydyti daugiau nei 80 pasaulio šalių.
Praradusiems džiaugsmą
Pozityvioji terapija rekomenduojama praradusiems gyvenimo džiaugsmą, užsisklendusiems savyje, nebendraujantiems su aplinkiniais, turintiems įvairių psichosomatinių sutrikimų. Taip pat tai naudinga poroms, kurios nebesugeba pozityviai mąstyti ir išspręsti savo tarpusavio bendravimo problemų, asmenims, turintiems priklausomybių.
„Besigydančiam žmogui reikės daug padirbėti, bet palaipsniui jis suvoks, jog turi daug teigiamos energijos, kurios galių iki šiol nepajuto, nes buvo giliai paslėptos ir nenaudojamos“, — sakė gydytojas.
Gydytojas džiaugiasi, kad vis daugiau besikreipiančių žmonių, kuriuos vargino neišspręstos problemos, depresiniai sutrikimai, šiandien gali savarankiškai tvarkyti savo asmeninį gyvenimą, džiaugtis juo. Tik į save sutelktas pasyvusis mąstymas, mediko žodžiais, atskiria nuo kitų žmonių, sukelia stresą.
„Siūlau rašyti dienoraštį kiekvieną dieną. Ten sudedamos mintys, nusiimama našta, mažėja įtampa, mąstymas tampa nuoseklesnis. Kiekvieną rytą reikia parašyti, kaip jaučiamasi atsibudus, kodėl taip jaučiamasi. Tik prašome dienoraščio neskaityti, o tik rašyti. Paskui kartu analizuojame“, — sakė gydytojas.
Išlieka prisitaikantieji
Pozityviosios terapijos specialistas sako, kad žmogus gyvenime susiduria su daugybe įvairiausių psichiką traumuojančių išgyvenimų, kurie vienaip ar kitaip pakeičia jo mąstyseną ir gyvenimo būdą. Ypač tai pastebima, kai žmoniją ištinka bendros psichiką traumuojančios problemos — šiuo metu krizė.
„Vieni moka atsikratyti blogų minčių, kiti tampa be galo jautrūs, dirglūs, nebemato prasmės gyvenime. Kiekviena diena tampa kančia. Evoliucijos procese išlieka tie, kas geriausiai prisitaikę prie kintančių sąlygų. Geriausiai prisitaiko tas žmogus, kuris linkęs bendrauti, suteikti ir gauti pagalbą iš kitų“, — tikino specialistas.
V. Bartkevičius pasakoja, kad paveikti civilizacijos žmonės tapo tokios rūšies būtybėmis, kurios negali visavertiškai egzistuoti vienišos. Fiziškai, psichologiškai ir socialiai atsiskyrę nuo savo draugų, artimųjų, tampa labai vieniši ir uždari.
„Kai suvokiame, kad esame per daug užsisklendę, turėtume pradėti judėti į priekį, mažais žingsneliais žengti į išorę, net jei ir nesame tikri, kad tai bus geras žingsnis“, — patarė gydytojas.
Gyvenimas nesąs vieno žmogaus spektaklis, greičiau — estafetė, o vienas žmogus jos negali nubėgti. Pirmas pagalbos ranką gali ištiesti tas, kuris gerai išmano pozityvaus mąstymo poveikį, gali padėti palaipsniui išbristi iš liūdesio, apatijos, beprasmybės liūno į kurį pateko kitas.
Natalija KONDROTIENĖ
Redakcijos archyvo nuotr.
Studijuojantis pozityviąją terapiją gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius pabrėžia, kad šiandien pozityvioji terapija ypač atitinka šiuolaikinio žmogaus poreikius.
“Šiaulių kraštas”
