Bijoti yra žmogiška, šį jausmą išgyvena visi žmonės. Baimė siejasi su mūsų savisaugos instinktu: bijodami gyvatės įkandimo, urzgiančio šuns ar audringos jūros, stengiamės išsaugoti save, savo gyvybę. Tam tikro stiprumo baimė, susijusi su konkrečia situacija, gali būti netgi naudinga. Pavyzdžiui, prieš egzaminus ji gali padėti susitelkti, atidėti kitus darbus.
Jūs rašote apie kitokio pobūdžio baimę, kuri ima trukdyti gyventi ir, Jūsų žodžiais, nėra susieta su kokia nors išorine grėsme. Minimali tikimybė, kad galėtų įvykti žemės drebėjimas, kad kas nors įsiveržtų į butą ar kitaip iškiltų pavojus Jūsų gyvybei. Vis dėlto iš kažkur Jūsų baimė kyla. Ieškoti jos priežasčių galite pati viena arba padedama specialisto.
Baimė gali kilti įtemptais gyvenimo tarpsniais, kai ilgą laiką esame esminių permainų akivaizdoje, pavyzdžiui, laukiame būsimo atleidimo iš darbo, sužinome apie artimo žmogaus mirtiną ligą. Jei tokiose situacijose bandome remtis vien protu — ir nieko čia nepadarysi. „ Daugelis žmonių su tuo susiduria„ ir tarsi ignoruojame savo jausminę reakciją, ji gali prasiveržti kitokiu, pakeistu ir menkai apčiuopiamu„ pavidalu.
Nuo to, kas gąsdina, instinktyviai traukiamės. Jei pažiūrėtume į baimę kiek kitokiu kampu, kaip į mūsų vidinio gyvenimo dalį, tai labiau ją pažinę, galėtume sužinoti kažką svarbaus apie save.
Pirmiausia, ką reikėtų daryti, norint baimę sumažinti, tai pabandyti ją sukonkretinti. Tai jau būtų ne instinktyvus, o valingas reagavimas. Kur, kurioje buto vietoje yra tai, ko Jūs bijote, likusi viena? Kokios formos, spalvos, dydžio? Kaip pavadintumėte tai? šį darbą siūlyčiau atlikti ne vakare ar naktį, kai jaučiatės lyg “užpulta„ , o dieną, kai galite jaustis saugesnė. Gal baimė nori pasakyti Jums kažką, ko Jūs sąmoningai labai stengiatės išvengti?
Kitas būdas sau padėti būtų ne priežasčių ieškojimas, o pasekmių šalinimas. Baimė visada sukelia įtampą, todėl padėti sau galima, naudojant įtampą mažinančius, kitaip vadinamus, relaksacijos metodus.
Svarbu išmokti pajusti, kurios Jūsų kūno raumenų grupės ir kada įsitempia. Dažniausiai į realią ar įsivaizduojamą grėsmę reaguojame, nesąmoningai įtempdami pečių juostos ir nugaros raumenis, sugniauždami kumščius. Atkreipusi į tai dėmesį ir atpalaidavusi šiuos raumenis, sumažinsite ir psichologinę įtampą.
Atsipalaidavimo būdų geriausiai mokytis, vadovaujant specialistui — psichologui ar kitam tinkamą pasirengimą turinčiam profesionalui. “Dviračio išradinėti„ tikrai nevertėtų, nes jis šioje srityje jau seniai išrastas, įvairios atsipalaidavimo metodikos taikomos ne vieną dešimtmetį.
Ar Jums reikalinga specialisto pagalba, o jei reikalinga, tai kokia, turėtumėte nuspręsti pati ar pasitarusi su žmogumi, kuriuo pasitikite. Aš tik trumpai pristačiau galimus pagalbos ar savipagalbos būdus. Juos reikia taikyti praktiškai.
