Prancūzų psichoterapeutai kelių tūkstančių žmonių paklausė vieno dalyko: kas jiems kelia baimę.
Rezultatai štai kokie:
= apie 80 procentų žmonių dreba iš išgąsčio išvydę gyvatę;
= net 50 procentų bijo skristi lėktuvu;
= 43 procentai – viešai kalbėti (didesnei auditorijai);
= 32 procentai žmonių bijo aukščio;
= 19 procentų – įvairių roplių bei vabzdžių;
= 12 procentų siaubą kelia mintis apie mirtį;
= 4 procentai puola į paniką išvydę šunį.
Žinoma, bailesnės silpnosios lyties atstovės. Moterys triskart dažniau nei vyrai kreipiasi į psichologus, prašydamos išvaduoti jas nuo įvairiausių baimių. Pastebėta, jog baugštesnės yra mieste gyvenančios išsilavinusios merginos ir moterys. Ypač tos, kurios nuo mažumės buvo perdėm lepinamos.
O kaip vyrai? Nejau jie niekada nepatyrė baimės? Vargu… Tikriausiai didžiausia jų fobija – pripažinti savo silpnybes.
Mėlynakiai dažniau panikuoja
Baimė nepriklauso nuo mūsų valios. Kilus pavojui, smegenys siunčia organizmui įspėjamuosius ženklus. Ima sparčiau cirkuliuoti kraujas, smegenys gauna daugiau deguonies, tankiau tvinksi širdis. Raumenys įsitempia lyg ruošdamiesi startui.
Manoma, jog baimę smegenyse sukelia serotoninas bei adrenalinas. Būtent dėl šių medžiagų išsigandus bąla veidas, džiūsta burna ir pila prakaitas. Įvairių šalių mokslininkai, ieškodami specifinio baimės geno, daro prielaidą, kad patologiška baimė (neurozė ar šizofrenija) gali būti paveldima.
Ir dar vienas įdomus pastebėjimas: bene didžiausi bailiai būna mėlynakiai. Taip yra dėl paprastos priežasties: jų organizme trūksta hormono melatropino, su kuriuo susijęs ne tik akių spalvos pigmentas, bet ir valios stiprybė.
Be abejo, į baimės gniaužtus patenka ir rudakiai ar pilkų akių žmonės. Retsykiais visi patiriame baimę. Tačiau baimė baimei nelygu. Susirūpinti vertėtų, kai baimė verčia pulti į paniką. Įkyrią, liguistą baimės būseną psichologai vadina fobija.
Didžiosios fobijos
Nuo įprastos baimės fobija dažniausiai skiriasi tuo, kad nėra pagrįsta. Žmogus kuo puikiausiai suvokia, jog nėra konkrečios priežasties baimintis, tačiau nieko negali sau padaryti. Vos susiduria su baimę keliančiu objektu ar aplinkybėmis, kaipmat netenka savitvardos.
Pasak psichologų, fobijos – vis labiau plintantis reiškinys. Nuo jų kenčia net 20 procentų europiečių. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių fobijų.
Agorafobija – atvirų ir didelių erdvių baimė.
Akrofobija – įkyri aukščio baimė, apimanti stovint aukštoje vietoje.
Klaustrofobija – uždaros erdvės baimė.
Tanatofobija – liguista mirties baimė.
Nekrofobija – numirėlių baimė.
Neofobija – gyvenimo pokyčių, naujovių baimė.
Nozofobija – įvairių ligų baimė (pavyzdžiui, lisofobija – baimė išprotėti, kancerofobija – baimė susirgti vėžiu ir pan.).
Oksifobija – aštrių daiktų baimė.
Lalofobija – viešumos baimė.
Ką daryti apnikus baimei?
Nieko nėra baisesnio už pačią baimę. Nuo jos nepabėgsi ir po devyniais užraktais nepasislėpsi. Baimė susiranda net atokiausiuose užkaboriuose. Vienintelis būdas nugalėti baimę – pažvelgti jai į akis.
Užklupti baimės priepuolio, pasistenkite išlikti ramūs. Nors ir kaip norisi sprukti, pasistenkite to nedaryti. Mintyse kartokite, kad nėra jokio pavojaus, kad tai tik baimė, kuri tuoj praeis.
Stenkitės giliai ir ritmingai kvėpuoti. Geriausia pro nosį. Kiek tik galite giliau įkvėpkite, trumpam sulaikykite kvėpavimą ir iškvėpkite. Taip kvėpuokite, kol nurimsite.
Nuolat kirba mintis, kad tuoj nutiks kas nors negera. Liaukitės kūrę bauginančias vizijas. Išmokite mintyse modeliuoti įvairias situacijas. Jei neduoda ramybės mintis „šiandien man kažkas nutiks“, verčiau paklauskite savęs: ,,O jeigu nenutiks?“ Pavyzdžiui, baiminatės, kad viršininkas bus nepatenkintas jūsų darbu. Mintyse išvardinkite priežastis, kodėl galėtų taip nutikti. Objektyviai įvertinus padėtį, bus lengviau kovoti su baime.
Gana veiksmingas būdas įveikti fobijas įtaiga. Susigalvokite paprastą, trumpą ir aiškią formuluotę, kuri skambėtų lyg tvirta deklaracija. Užuot sakę sau „aš turiu nusiraminti“, tarkite „aš esu visiškai ramus (-i)“ ir pan. Tardami žodi „aš“, įkvėpkite, „visiškai ramus (-i)“ – iškvėpkite. Posakį kartokite kelis kartus. Mokykitės objektyviai vertinti padėtį.
Neretai pernelyg laki vaizduotė prikrečia kiaulysčių. Rūsyje pamatę mažytę pelytę klykiate taip, lyg būtumėte išvydę milžinišką dinozaurą, odontologo kabinetas ima atrodyti panašus į vampyro buveinę. Vykite šalin baisias mintis. Kai išmoksite daiktus matyti tokius, kokie jie yra, gyvenimas bus daug paprastesnis.
Baimę slopina įvairūs prieskoniai, ypač vanilė ir imbieras. Kai iš išgąsčio virpa kojos, pasikvepinkite vanile dvelkiančiais kvepalais ar pakramsnokite imbierinių meduolių.
Kitas puikus vaistas nuo baimės – spalvų terapija. Itin jautriems ir bailiems žmonėms patartina vengti tamsių ir šaltų spalvų (žalios, pilkos, mėlynos, juodos). Geriausiai tinka geltona, rožinė, oranžinė bei įvairūs pasteliniai tonai. Baimės neįmanoma įveikti svaigalais ar raminamaisiais vaistais. Po jų baimės simptomai pasireiškia dažniausiai dar aštriau.
Jei baimė persekioja nuolat ir trukdo džiaugtis gyvenimu, derėtų kreiptis į psichoterapeutą.
Parengė L.Žukaitė
“Sekundė”
SXC nuotr. Baimė nepriklauso nuo mūsų valios. Kilus pavojui, smegenys siunčia organizmui įspėjamuosius ženklus.
