Būtina pakeisti aplinką
Psichologė Inga Dovidaitienė sako, kad atostogos mums reikalingos tam, kad kuriam laikui galėtume pakeisti savo įprasto gyvenimo būdą bei aplinką.
„Paprastai mūsų gyvenimas susideda iš rutinos: darbai, namai, šeima, nuolatinis stresas, įtemptas gyvenimo tempas, finansiniai klausimai ir kiti gyvenimo sunkumai, kurie trukdo mėgautis ramesniu gyvenimu, – aiškina psichologė. – Atostogų metu mes stengiamės atsiriboti nuo kasdieninių rūpesčių, emocinės įtampos ir daryti tai, kas patinka. Atostogos leidžia atitolti nuo savo pareigų ir darbinės atmosferos, laikinai pamiršti tai ką REIKIA ar PRIVALOME padaryti ir mėgautis veikla, kuri mums teikia džiaugsmą, pasitenkinimą ir malonumą.“
Rizika pervargti
Kita psichologė Lina Gervinskaitė teigia, kad atostogos yra būtinos visiems, nes ilgai neatostogaujant prastėja ir darbo, ir gyvenimo kokybė.
Psichologė perspėja, kad į pervargimo, išsekimo ir rizikos grupę patenka įvairiausių specialybių žmonės: „Tai ir asmenys dirbantys įtemptą protinį darbą, dažnai susiduriantys su stresinėmis situacijomis, priimantys svarbius ir atsakingus sprendimus, ir tie, kurių darbas reikalauja itin didelio tempo ir kuriuose reikia nuolat bendrauti su daug žmonių, taip pat dirbantys darbus, kuriuose nėra konkretaus, greito grįžtamojo ryšio, tai yra kai kurie klientų aptarnavimo darbai, medikai, slaugės, mokytojai, socialiniai darbuotojai.
Pervargti rizikuoja ir tie žmonės, kurių darbo valandos nefiksuojamos, pavyzdžiui, turintys savo verslą, kartais dirbantys 7 dienas per savaitę ir panašiai.“
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuo išsekimo dažnai kenčia ir jauni žmonės, siekiantys greitos ir sėkmingos karjeros, ir vyresni, daug dirbantys asmenys, kurių organizmai jau nepajėgia susidoroti su dideliu krūviu.
Išeitis – išvažiuoti toliau
„Artėjančios atostogos gerina nuotaiką ir didina darbingumą. Prieš atostogas žmonės linkę pabaigti visus svarbius darbus, kad galėtų visiškai atsipalaiduoti“, – sako psichologė I. Dovidaitienė. Norint per atostogas atsipalaiduoti, svarbu pasirinkti tinkamą atostogų laiką bei jas iš anksto suplanuoti. Psichologė sako, kad pamiršti darbinius ir buities rūpesčius ypač padeda kelionės į kitas šalis.
„Nauja aplinka, kultūra, vaizdai, klimatas veikia mūsų fizinę ir emocinę būklę. Suveikia dėmesio perkėlimo mechanizmas ir visi darbiniai rūpesčiai pereina į antrą planą“, – tikina I. Dovidaitienė.
Optimaliausia atostogų trukmė yra labai individuali – vieniems užtenka ir keletos dienų, o kiti negali atsigauti net po trijų savaičių poilsio. Tai priklauso nuo darbo pobūdžio, žmogaus charakterio savybių bei mūsų mokėjimo ir gebėjimo atsipalaiduoti nuo darbinių rūpesčių. Neretai žmonės tik įpusėjus atostogoms pradeda galvoti apie nenumaldomai artėjančią jų pabaigą, o tai gali apkartinti visą poilsį.
Reikia mokėti sugrįžti
Artėjant atostogų pabaigai kyla nenoras grįžti į darbą. Žmogus jaučiasi atsipalaidavęs nuo darbo rūpesčių, rutinos, atpranta nuo įprasto darbo ritmo. O darbas reikalauja susikaupimo, įtampos.
Tam, kad išvengtų nerimo, reikia prieš kelias dienas nusiteikti ir psichologiškai pasiruošti tam, kas yra neišvengiama. Bet kuriuo atveju, labai svarbu stengtis per atostogas atsipalaiduoti ir jomis mėgautis, nes, psichologės L. Gervinskaitės žodžiais, kokybiškos atostogos didina produktyvumą, kūrybiškumą ir iniciatyvumą, kelia entuziazmą. Po atostogų lengviau ieškoti problemų sprendimo būdų, rasti naujus darbų atlikimo būdus, be to, atostogos iš esmės gerina žmogaus emocinę būklę, o gera emocinė būklė yra vienas iš veiksnių, lemiančių žmogaus gyvenimo kokybę.
Lina Pusvaškytė
“Šiaulių kraštas”
SXC.hu – Lewy Ryan nuotr.
