Per didelė našta
Pasak psichologės psichoterapeutės Genovaitės Petronienės, šiandienis tempas ir didžiulė perkrova – viena pagrindinių priežasčių, kodėl daug moterų jaučiasi nelaimingos, nemylimos, nepatenkintos.
„Dirbančios ir šeimą turinčios moters pečius užgula daugybė įsipareigojimų. Kaip ir anksčiau vaikai, namų aplinka, tvarka daugiausiai tebėra mamos rūpestis. Taip pat ji privalo pasirūpinti savimi, puoselėti grožį. Tad ką jau kalbėti apie laisvalaikį ir pomėgius…“ – šiuolaikinės moters gyvenimą apibūdino psichologė.
Vyresnėms moterims dar prisideda rūpesčiai dėl senstančių tėvų. Taigi kiek moteris gyvena vien rūpindamasi kitais…
„Jos jaučiasi pažemintos ir neįvertintos. Dabar dažnai tiek moteris, tiek vyras uždirba panašiai, o pareigų po lygiai abu prisiimti nenori“, – sakė G.Petronienė.
Pavargusios tempti bendrą šeimos naštą moterys neretai pasirenka gyventi vienos, net ir nepaisydamos to, kad bus finansiškai prasčiau. Statistika rodo, kad beveik 80 proc. skyrybų Lietuvoje inicijuoja moterys. Kita vertus, jei moteris yra nesukūrusi šeimos, ji jaučiasi nelaiminga, vieniša. Tai gimdo ir nevisavertiškumo, savęs nerealizavimo jausmą.
Pixabay.com/Gerd Altmann nuotr.
Auksinių santykių kaina – auksinė
Vienas paprastas būdas spręsti problemą – moteriai aiškiai išsakyti savo lūkesčius ir tiesiog paprašyti pagalbos.
„Reikia mokėti pakovoti už save. Klaidinga manyti, kad jei vyras myli, pats susipras. Stiprioji lytis užuominų nesupranta. Jiems nuo pat pradžių reikia nustatyti tam tikras taisykles, skirti pareigų. To ypač reikia lepiau auklėtiems vyrams“, – pastebėjo psichologė.
Kita vertus, moterys neretai pačios pakliūna į aukos poziciją. Anot G.Petronienės, jos nemoka būti vienos bei sunkiai pakelia kritiką. Tad stengiasi neišsišokti, kad visi būtų laimingi, nesupyktų. Bet jei siekiama auksinių santykių, tuomet ir auksinę kainą už juos gali tekti sumokėti.
Trukdo ir pasenusio mąstymo stereotipas, kad ištekėjusi moteris turi pasiaukoti vien vyrui ir vaikams. Nes neva priešingu atveju ji bus egoistė, nemoteriška ir pan.
Moterys tapo vyriškos
Psichologė Loreta Vaičaitytė pabrėžė, jog nelaimingumo būsena kyla iš to, kad šiandien merginų niekas nemoko tikrojo moteriškumo, lankstumo. Dabar pagrindinis dėmesys – išorei.
„šiuolaikiniai vyrai tapo per daug moteriški, o moterys – labai vyriškos. Tai padeda joms siekti karjeros, tikslų. Juk ir darbe reikalingos būtent vyriškos savybės. Tai nėra blogai, tačiau būtina išlaikyti balansą. Juo labiau kad pati moteris, užlipusi karjeros laiptais, vadovaujanti, gaunanti dideles pajamas, dažnai nėra iš tiesų laiminga“, – kalbėjo psichologė.
Vyriška moteris nebežino, kaip auginti vaikus, iš kur semtis jėgų ir sveikatos, kaip kurti harmoningus tarpusavio santykius.
„Kad galėtum kitiems suteikti džiaugsmo, pirmiausia pačiai reikia išmokti džiaugtis, palepinti save. Be to, svarbu nelaikyti emocijų, nes vėliau jos ligomis, nerimu ar depresija gali pasireikšti“, – patarė psichologė.
Pixabay.com/Haeruman nuotr.
Tačiau ji pastebėjo, kad meilė sau dažnai yra suvokiama neteisingai. Ji pirmiausia pasireiškia ne paviršiniais dalykais – suknele ar makiažu. Tai – tikrosios savivertės jausmas, kurį reikėtų ugdyti nuo mažų dienų.
„Moteris gali ir sijono nenešiodama spinduliuoti vidinį moteriškumą. Kaip ir apsivilkus suknelę nebūtinai tampama moterimi. Ji tik tuomet gebės atjausti kitą, būti neabejinga vaiko skausmui, kai pati mokės susidurti su vidiniu skausmu“, – sakė L.Vaičaitytė.
Vidinį moteriškumą atskleisti padeda ryšys su gamta, žeme. Terapiškai veikia bendravimas su gyvūnais, bet kokia kūryba.
Aigustė Tavoraitė
Pixabay.com/Unsplash nuotr.
