Apima neviltis
Žmogų ištinka krizė. Ką tai reiškia?
Krizė – tai pavojinga linkme besirutuliojanti situacija, kai žmogaus įprastas gyvenimo tempas sutrinka. Kokios pasekmės?
Daugelis krizes išgyvenančių žmonių psichologui sako, jog tuomet juos apima neviltis ir bejėgiškumas. Krizę išgyvenantįjį nuolat lydi prasta nuotaika, kankina įtampa, nerimas ir begalinis psichologinis dvasinis skausmas, persekioja jausmas, jog visos situacijos – be išeities.
Tą patį išgyvena ir vaikai, ir paaugliai, ir suaugusieji.
Tačiau vaikai ir paaugliai sunkiau tai įvardina ir pasakoja. Patekę pas psichologą jie pradeda aiškiau suvokti, kas dedasi jų viduje, susigaudyti savo jausmuose ir mintyse. Psichologas jiems padeda ieškoti išeičių iš sunkios situacijos.
Kritikuoti negalima
Suaugę žmonės aiškiau suvokia, kas su jais darosi, bet atsiradusi sumaištis jausmuose bei mintyse tikrai nepalengvina vidinės dvasinės būsenos.
Tokiu atveju labai svarbus aplinkinių supratimas, palaikymas, išklausymas.
Tokiais atvejais tikrai nepadeda pamokymai, kritika, vertinimai.
Kai krizę išgyvenančiam žmogui aplinkiniai negali duoti to, ko reikia tokiu sudėtingu gyvenimo periodu, nėra nieko smerktino ar nenormalaus apsilankyti pas psichologą. Tai viena iš galimybių išeiti iš uždaro problemų rato ir atrasti dvasinę ramybę.
Mitas, kad eiti pas psichologą yra silpnumo požymis, dažnai trukdo žmogui vėl kabintis į gyvenimą. Kai mums suskausta dantį, natūralu, kad einam pas odontologą, bet kai suserga siela, gydomės patys kaip sugebam.
Permąsto gyvenimą
Krizių išvengti savo gyvenime neįmanoma. Kaip nėra šviesos be šešėlio, taip ir negali būti visaverčio gyvenimo be nusivylimų ir krizių. Galų gale kiekvienas žino, kad gyvenime yra ir vienišumas, ir ligos, ir senatvė, ir mirtis. Turime būti pasirengę tai priimti ir išgyventi.
Kiekvienoje krizėje slypi ir pavojus, ir šansas. Krizė yra toks stiprus dvasinis sukrėtimas, kad gali paveikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Gali būti, kad tokiais momentais žmogus subręsta, giliau ir lyg iš naujo pažvelgia į savo santykius, vertybes, permąsto gyvenimą. Tuomet yra galimybė, kad jis atsiskleidžia sau ir kitiems visai naujais aspektais, kūrybinėmis galiomis.
Kiekviena krizė padaro žmogų jautresnį, gilesnį, labiau sugebantį atjausti kitų žmonių skausmą.
Alkoholis – ne išeitis
Bet krizė turi ir didelį neigiamą potencialą – žmogus gali palūžti, smukti, susirgti. Tada jam labai reikalinga jautri ir išmintinga aplinkinių pagalba.
Kad krizė būtų sėkmingai išgyventa, reikia tam tikro laiko. Ji turi subręsti kaip ir visa, kas gyva. Jos negalima nei apeiti, nei peršokti. Svarbu ją ne užslopinti, o priimti kaip duotybę ir išgyventi. Tiesiog reikia leisti sau išgyventi krizę nesmerkiant ir nekaltinant savęs už tai. Ne išeitis sunkumus spręsti alkoholiu, narkotikais ar bandant žudytis. Tai galima padaryti savarankiškai ar pasitelkus kitų pagalbą.
Krizė – tai tiesiog užtrukimas kelyje, kartais pristabdantis pagreitį, palaužiantis augimą, tačiau jį įveikus augama ir toliau.
Vilma Mažeikienė,
medicinos centro „Regsana“ psichologė
"Klaipėda"
