Atveria akis
Psichoterapija – asmenybės istorijos aptarimas, suvaidinimas, pamirštų dalykų prisiminimas, prarastų atkūrimas. Ji nagrinėja žmogaus asmeninę erdvę.
Psichoterapeutas neieško ligos, nekaltina dėl nuodėmių. Jis siekia atverti pacientui akis į jo subjektyvią tiesą, jo sieloje rasti priemonių bei vidinių resursų asmenybei pakeisti bei išgydyti.
Nuolatinis nerimas, nemiga, nekontroliuojamas persivalgymas, darbingumo praradimas, dvasinės kančios, neaiškūs, organinio pagrindo neturintys skausmai. Esama daugybės ligų, kurių prigimtis nesuvokiama.
Nustumia į pasąmonę
Vienas pirmųjų šia kryptimi pradėjo dirbti Vilhelmas Raichas. Jo praktika rodo, kad jeigu nėra patologijos, o žmogui kažkas darosi, – vadinasi, kūno problema susijusi su psichologine trauma.
Jų žmogus patiria per visą savo gyvenimą, nuo pat ankstyvos vaikystės. Kuriuo nors gyvenimo laikotarpiu patirta trauma nustumiama į pasąmonę, o vėliau per išstumtus jausmus virsta simptomu. Pavyzdžiui: vaikas bijo laikyti egzaminą. Tuo metu jo pasąmonė ieško variantų, kaip nuo to išsisukti: netikėtai vakare pakyla temperatūra, ima skaudėti gerklę. Tiesiog jis nepasirengęs, o kad nenuliūdintų tėvų – suserga gripu.
Suaugęs šis žmogus jau gali sirgti daugeliu ligų, kurios jam padės išvengti sunkių situacijų. Šios ligos dažniausiai gali padėti spręsti vidinius dalykus, bet apsunkina išorinius – tokios situacijos neretai suardo bendradarbių ar partnerių planus. Šis ėjimas vadinamas pabėgimu į ligą. Taip gali atsitikti su bet kuria kūno dalimi.
Organas rodo problemą
Trumpas atskirų organų ir kūno dalių funkcijų bei reikšmių žinynas
Bronchai – egoistiškumas, per dideli reikalavimai.
Smilkiniai – gyvybinių jėgų rezervas.
Plaukai – jėga, gyvybinė energija. Plaukų problemos susijusios su gyvybinės energijos praradimu.
Akys – suvokimas, regėjimas (matau – nematau), supratimas.
Galva – įtampos šaltinis. Dažni galvos skausmai gali daug papasakoti apie žmogaus problemas.
Krūtinė – sugebėjimas ir noras duoti, partnerystė, santaika. Krūtinė – visos mūsų emocijos: džiaugsmas, liūdesys, skausmas, nerimas. Iš čia ir širdies ligos.
Skrandis – suvokimas, stiprūs išgyvenimai (sakoma: nesinervink, nes gausi opą).
Oda – kontaktas, poreikis, švelnumas, trūkumas, izoliacija.
Nosis – individualumas, asmenybė, suvokimas.
Kepenys – pasitikėjimas. Posakis: neširsk, kepenys sprogs.
Pečiai – atsakomybė, sunkumų įveikimas, per dideli sunkumai.
Kasa – nepatenkinti troškimai.
Stuburas, nugara – gaunami krūviai, palankumas, sunkumas.
Pėdos – stabilumas, atrama.
Kaklas – gyvybinė energija, susijaudinimas, baimė, pasipriešinimas.
Tai dar neišsamus psichosomatikoje naudojamas sąrašas.
Geriau jaučiasi ne darbe
Vienas mano klientas sirgo chronišku haimoritu.
Nosis dažniausiai atsakinga už pojūčius, individualumą, asmenybę, aktyvumą, tvirtumą. Klientui nerimą kėlė tai, kad pastaruoju metu jis per dažnai vartojo kvėpavimą lengvinančius preparatus. Konsultacijų metu paaiškėjo, kad savaitgaliais šio preparato prireikia kelis kartus rečiau. Kas darėsi darbo dienomis?
Paprašiau jį fiksuoti visas akimirkas, kai prireikdavo preparato. Įdomu, kad tai atsitikdavo tada, kai jis imdavo jaudintis, nervintis ar džiaugtis, t. y. visa tai vyko emocinių išgyvenimų metu. Norėdamas įveikti tokią būseną, žmogus dažniausiai rūko, o klientas griebdavosi preparatų. Po kelių konsultacijų radome būdą dirbti savarankiškai, be pagalbinių priemonių.
Kūnas reaguoja į emocijas
šie pavyzdžiai rodo, kad fizinės reakcijos į emocijas – vieni labiausiai paplitusių kūno pojūčių.
Žmogus bijo – jo pulsas dažnėja, kvėpavimas tampa gilus.
Žmogus pyksta – veidas rausta, įsitempia raumenys.
Žmogus išgyvena – suskausta skrandį. Dirbant individualiai, šios žinios leidžia paaiškinti ligas ir išvaduoti nuo jų bei problemų.
Patiria vidinių konfliktų
Daugelis žmonių nuolat jaučia stresą. Raumenų įtampa ir nuolatinis padidėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas jiems jau tapo chroniškas.
Blokuojama gyvybinė energija, jėgos ir gabumų sukeltos emocijos. Ribojamas kūno judrumas ir gyvybiniai resursai. Slopindamas pavojingus, arba neigiamus, jausmus ir išgyvenimus, žmogus patiria vidinius konfliktus.
Normalūs, organizmui būdingi savireguliacijos procesai nebeveikia, reikia pagalbos arba vidinio stimuliavimo. Tik įveikus raumenų įtampą ir atkūrus judesių laisvę galima susigrąžinti galimybę racionaliai ir adekvačiai sąveikauti su aplinka.
Padeda kvėpavimas
šiems žmonėms labiausiai reikia išmokti atsipalaiduoti.
Tik tada, kai kūnas išlaisvins užblokuotus savo impulsus (sakoma: nuleisti garą), jis vėl pajus gyvenimo džiaugsmą ir sugebėjimą ritmiškai, su pasitenkinimu funkcionuoti.
štai pratimas, kuris padeda ne tik atsikratyti stresinių situacijų, bet ir pagerinti kraujotaką bei palaikyti gerą tonusą. Atsisėskite tiesiai ir kuo patogiau. Atsipalaiduokite, po to pradėkite kvėpuoti ir mėgaukitės savo kvėpavimu.
Lėtai įkvėpkite orą. Įkvėpimas turi trukti tiek laiko, kad spėtumėte neskubėdami suskaičiuoti iki penkių. Įkvėpkite laisvai, pradėdami nuo pilvo, pereidami prie krūtinės, lėtai užpildydami ertmę po raktikauliais. Kvėpuokite nosimi, visiškai pripildydami plaučius. Jeigu viskas teisinga, turite pajusti, kaip padidėja oro pripildytų plaučių tūris.
Po to sulaikykite kvėpavimą ir suskaičiuokite iki trijų.
Tada lėtai iškvėpkite pro nosį. Iškvėpdami skaičiuokite iki penkių. Plaučius ištuštinkite ta pačia tvarka, kaip ir pripildėte. Ir vėl nekvėpuokite, kol suskaičiuosite iki trijų.
Kvėpuokite ir skaičiuokite tol, kol pajusite palengvėjimą ir nusiraminimą.
Viktorija Gončiarova
reabilitacijos centro „Regsana“ psichologė
Nuotr. www.freeimages.co.uk/
