Nors atrodo, kad šiltasis sezonas yra lengvesnis psichologiškai, jis džiugina ne visada. Kaip padėti sau ir aplinkiniams, kai jaučiame, kad įprasti dalykai nebeteikia džiaugsmo.
Farmacininkė Eglė Laskauskaitė sako, kad susirūpinti psichologine sveikata vertėtų jau tada, kai pastebime, kad įprastai buvusi maloni veikla nedžiugina ir tiesiog nesijaučiame gerai. „Suprastėjusi miego kokybė, sutrikęs gebėjimas susikaupti, nesibaigiantis nuovargis, slogi nuotaika ir motyvacijos trūkumas – jeigu pastebite, kad tai trunka ne dieną ir ne dvi, tikrai reikėtų atkreipti dėmesį ir nežiūrėti pro pirštus“, – sako „Eurovaistinės“ atstovė.
Pasak psichiatrės ir psichoterapeutės Ramunės Mazaliauskienės, dažnai sunku pasakyti, kada nerimas yra įprasta būsena, o kada jis tampa liga, tačiau jeigu pastebite, kad nerimas verčia atsisakyti veiklų, apriboti santykius, nerealizuoti savo gebėjimų, tuomet reikėtų kažko imtis ir ieškoti psichologinės ar psichoterapinės pagalbos.
Jeigu matote, kad artimųjų elgesys ir savijauta išduoda galimus nerimo ir depresijos simptomus, paskatinkite juos kreiptis profesionalios pagalbos. „Žinoma, palaikymas, atjauta, išklausymas yra labai svarbu ir gali prisidėti gerinant tokio žmogaus situaciją. Tačiau gydymu ir profesionalia pagalba turi užsiimti tie, kurie turi specifines žinias – psichiatrai, psichoterapeutai, medicinos psichologai“, – pastebi R. Mazaliauskienė.
Nors manoma, kad depresija dažniau užklumpa jautresnius, labiau emociškai pažeidžiamus žmones, psichiatrė R. Mazaliauskienė sako, kad kiekvienas iš mūsų turi tą „lūžio tašką“, kurį pasiekus gali užklupti psichikos sutrikimai.
Neapleisti pomėgių
Kas geriausia mūsų psichinei būklei, pasak psichiatrės, geriausiai žinome patys, tačiau dažna problema, kad žmogus tiesiog nustoja daryti tai, kas jam padeda geriau jaustis. „Motyvai būna įvairūs, iš kurių dažniausias – nėra laiko. Rekomenduoju rasti to laiko kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę ir daryti dalykus, kurie padeda gerai jaustis. Tai gali būti sportas, muzika, bendravimas su kitais ar – atvirkščiai – buvimas vienam, kelionės ar knygos, tyla ar triukšmas, aktyvumas ar ramybė. Svarbu tai žinoti ir tai daryti“, – sako psichiatrė.
Farmacininkė E. Laskauskaitė rekomenduoja nuolat skirti dėmesio savo psichinei sveikata ir puoselėti sveikus kasdienius įpročius. Svarbu turėti nusistovėjusį dienos, mitybos ritmą, skirti pakankamai laiko ne tik darbui, bet ir poilsiui, būtinai neapleisti mylimų veiklų, daugiau laiko leisti gryname ore ir daugiau judėti.
Nervinei sistemai palaikyti naudingi ir B grupės vitaminai, magnis, preparatai, kurių sudėtyje yra melisų, apynių, pasifloros.
Kaip galite sau padėti?
- Reguliariai mankštinkitės.
- Skirkite daug laiko miegui.
- Valgykite sveiką maistą ir venkite alkoholio.
- Lankykitės pas šeimos gydytoją ar psichiatrą.
- Kalbėkite apie savo problemas, ieškokite pagalbos ir ją priimkite.
- Valdykite stresą.
- Praktikuokite atsipalaidavimo technikas.
- Kuo daugiau bendraukite.
Pexels.com/cottonbro asociatyvi nuotr.
