Kaip ir bet kokio kito psichikos proceso, atminties mechanizmas yra sudėtingas. Už jos veiklą atsakingos struktūros yra išsibarsčiusios įvairiose galvos smegenų vietose.
Vaizdiniai smegenų tyrimai parodė, kad šios struktūros tarpusavyje glaudžiai susijusios. Taigi atminties procese dalyvauja visos smegenys, tačiau pagrindinis krūvis tenka smegenų daliai, vadinamai hipokampu.
Žmogui senstant jis mažėja, todėl pagyvenusiems asmenims sunkiau įsiminti informaciją
Ar nauja informacija bus išsaugota, lemia ne tik amžius. Tai priklauso ir nuo to, ar ji turi kokį nors emocinį atspalvį – lengviau įsimenama vienokius ar kitokius jausmus sukėlusi nei šiuo požiūriu neutrali informacija.
Kitas svarbus veiksnys – kaip nauja informacija susijusi su jau žinoma. Skirtingai nei kompiuteris, kuris visus duomenis saugo atskirai, smegenys nuolat ieško asociacijų.
Kai kurie įspūdžiai ištrinami
Atmintis yra trumpalaikė ir ilgalaikė. Beveik viskas, su kuo kasdien žmogus susiduria, akimirksniu fiksuojama trumpalaikėje atmintyje, o vėliau iš jos dingsta.
Pasak kai kurių specialistų, klaidingai manoma, kad smegenys įsimena ir nuolat saugo viską, kas vyksta, ir kad šią informaciją galima pasiekti pasitelkus hipnozę. Iš tiesų žmogus užmiršta daugiau dalykų nei atsimena.
Trumpalaikė atmintis leidžia atlikti paprasčiausius veiksmus, pavyzdžiui, trumpai, kol bus surinktas, atsiminti reikiamą telefono numerį. Ji taip pat leidžia analizuoti ir priimti sprendimus, nesukuriant ilgalaikių atsiminimų.
Ilgalaikė atmintis, atspindinti patirtį ir išgyvenimus, daugiausia yra susijusi su galvos smegenų žieve. Čia yra persipynę daugiau kaip dešimt milijardų neuronų (nervų ląstelių), kurie tarp savęs bendrauja cheminių medžiagų ir elektros impulsais.
Kaskart, kai žmogus ką nors atsimena – vaizdą, garsą, mintį, suveikia unikalus neuronų rinkinys. Tai, kas laikoma atsiminimais, iš tiesų yra nusistovėję ryšiai tarp nervų ląstelių. Jei šiais ryšiais nesinaudojama, jie silpsta ir išnyksta. Ir atvirkščiai – naudojami jie stiprėja.
Atmintis pradingsta ir atsikuria pagal vieną ir tą patį dėsnį: pirmiausia išsitrina sudėtingi ir neseniai patirti įspūdžiai bei informacija, o greičiausiai atkuriami paprasti ir seniai įsisavinti dalykai.
Sutrikdomi svarbiausi ryšiai
Priežasčių, silpninančių atmintį, yra nemažai. Dažniausiai tai – galvos traumos, ilgalaikis migdomųjų ar raminamųjų vaistų vartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas.
Neigiamai veikia ir depresija, nuovargis, nuolatinis neišsimiegojimas ir net informacijos perteklius.
Paprasčiausia įveikti tokią atminties nusilpimo priežastį kaip vitaminų, mikroelementų ir vandens trūkumas.
Taigi į savo racioną reikėtų įtraukti naudingų organizmui produktų: morkos stimuliuoja medžiagų apykaitą, žuvys, kuriose gausu riebalų rūgščių, stiprina dėmesį, svogūnai gelbsti nuo pervargimo, riešutai suteikia smegenims energijos. Vertingomis priemonėmis, stiprinančiomis atmintį, laikomas ženšenis ir gliukozė.
Stresas ne tik sutrikdo miegą bei dėmesį, bet ir veikia biocheminius procesus smegenyse. Skatindamas adrenalino išsiskyrimą, trumpam jis pagerina kraujo cirkuliaciją ir padeda išlaisvinti audiniuose saugomas energijos atsargas. Tačiau po kurio laiko streso hormonai pradeda trukdyti gliukozei patekti į hipokampą – svarbiausią atminties grandį, todėl smegenyse pritrūksta energijos, o ilgainiui tai sutrikdo ryšius tarp neuronų ir skatina hipokampo nykimą.
Teigiama, kad ramus žmogus sugeba įsiminti du kartus daugiau informacijos nei tas, kuris junta vidinę įtampą.
Smegenis būtina lavinti
Dažnai atminties pablogėjimas susijęs su žmogaus išėjimu į pensiją. Tada keičiasi įprastas gyvenimo būdas ir ritmas, sumažėja protinis ir fizinis krūvis, bendravimas tampa ribotas. Atmintis priklauso ir nuo gyvenimo aktyvumo, todėl labai svarbu bet kokio amžiaus žmonėms gyventi visavertį gyvenimą: bendrauti, domėtis naujais dalykais, mylėti supantį pasaulį ir save.
Išsiblaškymas susijęs su dėmesio stoka, kaip pasakytų mokslininkai – su informacijos užrašymo procesu. Juk kai kurie dalykai daromi automatiškai, o su amžiumi tokių veiksmų atsiranda vis daugiau.
Todėl, bandydami veiksmą „atsukti“ atgal, daugelis turi prisipažinti, kad nieko neatsimena: „Ar užrakinau duris?“, „Ar išjungiau lygintuvą?“, „Kur padėjau pažymėjimą?“
Pirmoji priemonė, kad nekamuotų tokie ir panašūs klausimai – smegenis „perjungti“ sąmoningam darbui. O turint laiko galima pasitreniruoti: užsimerkus mintyse atlikti įprastus veiksmus – užsiplikyti arbatžolių, sutvarkyti kambarį, įveikti kelią iki darbovietės.
Smegenų lavinimas toks pat svarbus organizmui kaip ir kūno. Tad, be sporto ir reguliarių fizinių krūvių, sustiprinančių smegenų aprūpinimą krauju, svarbu daryti ir pratimus atminčiai gerinti. Per dieną jiems reikėtų skirti bent 20 minučių. Pati paprasčiausia atminties treniruotė – spręsti kryžiažodžius.
Parengė L.ŽUKAITĖ
www.sekunde.lt
SXC. hu- Sanja Gjenero nuotr.
