Emocinis poilsis
Anot psichologės Irenos Česnulaitienės, menas jau savaime yra atsipalaidavimo, kūno ir dvasios harmonijos palaikymo šaltinis, todėl ypač svarbus ne tik norint kuo daugiau pagerinti sveikatą, bet ir kaip relaksaciją teikiantis procesas, atpalaiduojantis nervų sistemą, lavinantis motorinius, komunikacinius gebėjimus. Meno terapija leidžia žmogui atskleisti savyje neatpažintas galimybes, talentus, surasti naujų problemų sprendimo būdų, pasisemti stiprybės ir netgi užauginti savo emocinio intelekto koeficientą.
„Kiekviena meninės raiškos priemonė turi savitų gydomųjų galių, leidžiančių atsiskleisti, išreikšti giliai paslėptus norus, svajones, dvejones ar net nuoskaudas. Dažnai manoma, kad užsiimti menu, t. y. piešti, šokti ar dainuoti, reikia mokėti, turėti tam ypatingų gabumų. Taip nėra, nes kiekvienas, būdamas vaikas, piešė, lipdė, žaidė, vadinasi, gali savyje pažadinti kūrybiškumą. Galėdami išreikšti savo kūrybines galias geriau jaučiamės. Būdami psichologiškai stabilūs, galime džiaugtis geresne sveikata“, – sako psichologė.
Atvers dideles perspektyvas
Gydomąja meno galia susidomėta 1938 metais. Anglų dailininkas Andrijanas Hillas, pats sirgęs tuberkulioze, apsilankęs sergančiųjų plaučių ligomis ligoninėje, pajuto ten tvyrojusį liūdesį ir prislėgtą nuotaiką. Jis spontaniškai pasiūlė ligoniams piešti. Po kelių dienų dailininkas pastebėjo, kad piešimo procesas vyresnio amžiaus žmonėms suteikia daug džiaugsmo, netgi skatina gijimą. Šis pastebėjimas nebuvo pamirštas. Ilgainiui daugelio šalių gydymo įstaigose piešimas, lipdymas, muzika, šokiai imti taikyti kartu su medikamentais. Dabar pasaulyje egzistuoja daugybė meno terapijos studijų, mokyklų, net universitetų, kuriuose rengiami meno terapeutai. Turėti savo meno terapeutą tapo itin populiaru, nors tai ir nemažai kainuoja.
„Jei nors kiek susipažįstama su meno terapija, ji pamėgiama“, – tvirtina psichologė. Deja, Lietuvoje menų terapeutai dar nėra rengiami, o menų terapija, kaip specialybė, nepripažinta, nors jau nuo 1992 m. žingsnis po žingsnio siekiama šį efektyvų terapijos būdą įteisinti.
Galimybė pažinti save ir pasaulį
„Terapija“ reiškia gydymą, leidžiantį profesionaliai padėti kitiems ir sau, tačiau praktiškai meno terapija ne visada yra susijusi su gydymu griežtai medicinine prasme. Tai labiau harmonizacijos priemonė. Menų terapijos seanso metu siekiama meninės relaksacijos arba stimuliacijos. Terapija unikali tuo, kad padeda žmogui ne vien žodžiais išreikšti ir sąmonę, ir pasąmonę, jos esmę sudaro veiklos, kurios metu kas nors kuriama, poveikis. Čia svarbiausia – procesas ir žmogus, o menas naudojamas kaip nežodinės komunikacijos priemonė, kaip būdas išsakyti sumišusius, ne iki galo suprastus jausmus, siekiant suteikti jiems aiškumo ir tvarkos.
Lietuvoje vis labiau populiarėjanti dailės terapija yra papildoma šiuolaikiško gydymo priemonė, kuria siekiama ne išugdyti profesionalius dailininkus, o išlaisvinti kiekviename žmoguje esančią vidinių galių ir sveikatos potenciją. „Taikant dailės terapiją pateikiama tema, tačiau nekontaktuojama, nepatariama, nemokoma, nesiekiama tobulo rezultato, nes šiuo atveju svarbesnis pats procesas, kurio metu siekiama atgauti ir palaikyti fizinę bei dvasinę sveikatą, suteikti asmeniui saviraiškos ir kūrybinės galios laisvę, – pasakoja psichologė. – Pastebėjau, kad daugeliu atvejų dailės terapijos užsiėmimas žmonėms sukelia teigiamas emocijas, padeda nugalėti apatiją, suformuoti aktyvesnę gyvenimišką poziciją. Užsiėmimuose vyksta nenuspėjamas žaidimas dailės priemonėmis bei technikomis. Darbai yra labai asmeniški, juose atsispindi tai, apie ką net pats žmogus dažnai nesusimąsto, todėl jie paprastai neviešinami be autoriaus sutikimo.“
Juokingame piešinyje – rimta prasmė
Dailės terapijos pratybų metu nerimas ir išgyvenimai paverčiami piešiniais. Anot psichologės, svarbiausia ne piešimo technika ar rezultatas, o tai, kas piešiant yra išgyvenama. Meno terapija kreipiasi į mūsų emocijas, išlaisvina jausmus. Sakoma, kad piešimas – tai pirmoji kalba, kurią mes išmokome. Užsiimti dailės terapija galima ir namuose, tereikia įsigyti pieštukų, dažų, kitų kūrybinės raiškos priemonių, tačiau grupinėje terapijoje, pasitelkus patrauklias formas, žmogus greičiau suvokia save, savo problemas.
„Daugybę metų slėptas emocines problemas žmogui nėra paprasta papasakoti. Piešimas leidžia tai padaryti lengviau. Piešiant iš pasąmonės ima kilti vidiniai konfliktai, vaikystės prisiminimai, išstumiami nemalonūs jausmai, – tikina psichologė. – Jei sunkiu momentu pabandytumėte paimti teptuką, suprastumėte, kad netrukus tampa lengviau. Daugeliu atvejų užtektų tik šiek tiek kitu kampu pamatyti ir suprasti jau turimą informaciją, kad atrastume naujų tikslų, suvoktume lemtingas savo veiksmų klaidas ar tiesiog įveiktume iš pirmo žvilgsnio nenugalimas kliūtis. Viena svarbiausių priežasčių, neleidžiančių pasinaudoti kiekvienam žmogui suteikta kūrybiškumo dovana, – tai išankstinės nuostatos, baimės ir savo kūrybinių resursų nepažinojimas.“
Slaptas kelias į sielos gelmes
Anot psichologės, žmogus dažnai nė neįtaria, kiek daug jame yra. Laisvai, neretai ir spontaniškai dalyvaujant dailės kūrybos procese, neturint jokių išankstinių nuostatų ir įgimtų įgūdžių, galima išmokti geriau pažinti save, o ne sukurti vertingą darbą. Be to, šiame susvetimėjimo amžiuje dailės terapija yra galinga žmonių suartėjimo priemonė, kai sunkiai užmezgami kontaktai, kai reikia bendrauti ypač sunkiu bei delikačiu klausimu. Imantis šios veiklos, nereikia net mokėti piešti, nes tai yra prigimtinis gebėjimas vizualiniu būdu išreikšti save.
„Dailė – puiki komunikacinė priemonė, spontaniška ir savarankiška veikla, kurios metu galite patirti iškrovą, – įsitikinusi psichologė. – Daugybę metų slėptas emocines problemas žmogui nėra paprasta papasakoti. Piešimas leidžia tai padaryti lengviau ir jaučiantis saugiai. Meno terapija niekada nesiūlo išankstinių patarimų, tik leidžia mums sužinoti savo silpnybes ir stiprybes.“
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
SXC.hu nuotr.
