Požiūris keičiasi
Anot gydytojos O. Rimovskajos, psichikos sveikatos problemos egzistuoja tūkstantmečius. Daug kartų keitėsi ir požiūris į dvasios negalias ir jomis apniktus žmones. Senovėje psichikos sveikatos problemos būdavo siejamos su nežemiškais dalykais, todėl vieni ūmių psichikos ligų kamuojami žmonės buvo vejami iš bendruomenės, kiti – pasmerkiami mirčiai. Antikos laikais į psichikos ligas nebežiūrėta mistiškai, buvo ieškoma medicininių priemonių, stengiamasi įžvelgti ligų priežasties ir pasekmės ryšį. Viduramžiais pamišimą imta laikyti velnio apsėdimu, o psichikos ligonių laukdavo velnio išvarymo procedūros, šventinimas. Besiplėtojant kultūrai, į psichikos ligonius imta žiūrėti humaniškiau. Gydytojai ir visuomenė pradėjo suprasti, kad „apsėstieji“ yra ligoniai, kuriuos reikia gydyti, tačiau tik XX a. viduryje visuomenė pradėjo priimti psichikos sveikatos problemų turinčius žmones į savo tarpą, skatindama jų socialinę integraciją. „Psichikos ligoniai turėtų gydytis ir gyventi kuo mažiau suvaržytoje aplinkoje, daugiau dėmesio skiriant jų reabilitacijai“, – sako medikė.
Riba labai trapi
šiuolaikinėje visuomenėje psichikos sveikata – viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių. Kada pagalbos reikia kreiptis į gydytoją psichiatrą – pamačius danguje skrendantį angelą ar pajutus, kad sklendžiate paralelinėje realybėje? Kur prasideda psichikos liga?
Gydytoja sako, kad sparčiai kintant visuomenei kinta ir ribos tarp sveikos psichikos ir ligos, todėl vis sunkiau apibrėžti, kas ji yra, tad įsitvirtina nuostata, kad dauguma žmonių per savo gyvenimą patiria vienokių ar kitokių psichikos sutrikimų. „Labai gaila, kad visuomenės požiūris į psichikos sveikatą yra neteisingas ir netolerantiškas. Jeigu žmogus kreipėsi į specialistą konsultacijos, į jį iš karto žvelgiama kaip į psichikos ligonį, nors psichikos simptomų atsiradimas nereiškia, kad jūs susirgote psichine liga. Psichikos sveikatos sutrikimų turi beveik 12 proc. žmonijos – maždaug 450 milijonų arba kas aštuntam gyventojui reikalinga psichiatro konsultacija ir pagalba. Tokių sutrikimų yra visose šalyse, kultūrose, amžiaus grupėse ir socialiniuose sluoksniuose“, – sako gydytoja.
Ne tik medikų reikalas
Anot gydytojos, tik dabar pradedame suvokti, kad psichikos sveikata yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų ir kad šios problemos turi būti civilizuotai sprendžiamos ne tik psichiatrijos įstaigose, bet ir visuomenėje, dalyvaujant kiekvienam piliečiui, deja, daugelio žmonių nuomone, psichikos sveikata privalo rūpintis tik medikai. „Dauguma medicinos priemonių skirta ligoms gydyti ir tik nedaugelis – sveikatos kokybei gerinti, todėl savo sveikatą turi pirmiausia stiprinti pats žmogus ir jį supanti bendruomenė, – tvirtina gydytoja. – Nesutikčiau, kad psichikos sveikata yra gera, jei žmogus neserga jokiomis psichikos ligomis. Ji yra sudėtinė asmens sveikatos dalis.“
Ar jūs valdote gyvenimą, ar gyvenimas valdo jus, priklauso nuo jūsų psichinės sveikatos. Stiprios psichikos žmonės lengviau negu kiti įveikia stresą, produktyviau dirba ir duoda daugiau naudos visuomenei, o psichikos ligos trukdo žmogui patirti gyvenimo pilnatvę. Sveikos bendruomenės ir visuomenės pasižymi dideliu socialiniu kapitalu ir žemu socialinės patologijos lygiu, mažesniais savižudybių, prievartos ar kitokio destrukcinio elgesio, nukreipto į save ar į kitus, rodikliais. Tokia bendruomenė ar visuomenė yra tolerantiškesnė pažeidžiamoms gyventojų grupėms, jose didesnė socialinė integracija.
Gali paveikti kiekvieną
Žmogaus psichinė sveikata 49-53 proc. priklauso nuo jo paties, 17-20 proc. – nuo aplinkos veiksnių, apie
18 proc. – nuo žmogaus genetinių veiksnių, 8-10 proc. – nuo medicinos pagalbos. Be abejo, dabar daugelis žmonių neišvengia streso, įtampos, nerimo. Gydytoja sako, kad jei šie sutrikimai yra trumpalaikiai, tai didesnės įtakos psichinei sveikatai neturi, tačiau jeigu jie tęsiasi ilgai, tada kyla pavojus susirgti. Kita vertus, kuo psichinė sveikata geresnė, tuo lengviau ir greičiau įveikiamas stresas, nerimas. Netgi nelaimės, sukrėtimai dvasiškai stiprią asmenybę subrandina, o silpną – palaužia ir susargdina.
Psichinę sveikatą sąlygoja socialiniai ir ekonominiai (nedarbas, menkos pajamos, išsilavinimas), psichologiniai (neigiami gyvenimo įvykiai, stresas) veiksniai, žmogaus elgsena ir gyvensena (neracionali mityba, svaiginamųjų medžiagų vartojimas, fizinio aktyvumo stoka).
Pagrindai formuojami vaikystėje
„Gyvensena formuojasi vaikystėje ir paauglystėje, o įpročiai dažnai išlieka visam gyvenimui ir suaugusiajam juos būna sunku pakeisti, todėl itin svarbu harmoningos asmenybės formavimosi laikotarpiu padėti pamatus dvasiškai stipriai asmenybei vystytis, – tvirtina gydytoja. – Vaiko charakteris formuojasi iki 12 metų. Labai svarbu šiuo etapu nepadaryti klaidų su juo bendraujant, jį auklėjant. Tėvai žino, kaip vaiką maitinti, kaip jį aprengti, tačiau ne visada išmano jo psichologiją įvairiais amžiaus tarpsniais. Šioje sferoje galėtų daug nuveikti vaikų ugdymo įstaigos, perduodamos reikalingą informaciją ir tėvams, ir vaikams.“
Gėrio, užuojautos, rūpestingumo, noro padėti ligotam ir silpnesniam, padėkos, kantrybės, kūrybingumo ugdymas – tai emocinio ir moralinio vaiko auklėjimo pagrindas. „Visapusiškos asmenybės ugdymas ir reiškia psichiškai sveikos asmenybės ugdymą. Tai žmogus, gebantis valdyti neigiamas emocijas, besirūpinantis aplinkiniais, gebantis užjausti. Mokėjimas teisingai įvertinti save ir savo galimybes apsaugo tokį žmogų nuo betikslių ar bereikalingų išgyvenimų ir nusivylimų“, – pasakoja gydytoja.
Meilės, gėrio, supratimo trūkumas vaiko gyvenime formuoja neigiamus jo bruožus – užsispyrimą, nepaklusnumą, bailumą. Bausmės laukimas vaikui sukelia nerimastingą nuotaiką, dažnai išsivystančią į agresiją, kuri pirma būna nukreipta į silpnesnius, t. y. mažesnius už save vaikus ir gyvūnus, o vėliau – ir į bendraamžius. Šeima, kurioje vyrauja žiaurumas ir pyktis, yra psichiškai nevisavertė.
Svarbu išlaikyti pusiausvyrą
Dėl įvairių priežasčių kiekvieno iš mūsų dvasinė savijauta gali pablogėti, todėl turime būti tam pasirengę. Kad žmogaus psichinė sveikata būtų stipri, rekomenduojama iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų, mokytis prisiimti atsakomybę, nebijoti įveikti sunkių užduočių, džiaugtis tuo, ką turime, susirasti mėgiamą veiklą, nuolat tobulėti. Psichinė sveikata priklauso ir nuo paprastų dalykų: geros mitybos, fizinio aktyvumo, saikingo alkoholinių gėrimų vartojimo. Žmogus yra tikras savo likimo kalvis, atsakingas už savo gyvenimą bei savo reakciją į vykstančius gyvenime įvykius. Svarbu žinoti, kad jo nuotaika sukelia tam tikrą rezonansą
jį tarp supančiųjų. Linksmas žmogus pakelia nuotaiką, nuliūdęs ar piktas – nuvilia. Neigiamų emocijų galima patirti ir darbe, ir namuose. Didelę reikšmę dvasinei žmogaus pilnatvei turi gebėjimas išvengti konfliktinių situacijų ir valdyti jau esamas.
„Viskas, ko per daug, yra nesveika“, – tai labai geras patarimas saugant savo psichikos sveikatą. Norint būti tikrai sveikam, reikia saikingumo, o pajutus turint psichinių sutrikimų reikia nebijoti kreiptis į specialistus ir prašyti pagalbos“, – primena gydytoja.
Mokėjimas teisingai įvertinti save ir savo galimybes apsaugo žmogų nuo betikslių ar bereikalingų išgyvenimų ir nusivylimų.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
SXC.hu nuotr.
