Niūrus metas turi savo žavesio
Rudenį niūri nuotaika ir slogios mintys aplanko daugelį mūsų ir galiausiai mėgstami dalykai nebeteikia džiaugsmo. Anot psichologės Eglutės Linkevičienės, natūralu, kad žmogus, kaip gamtos dalis, reaguoja į jos virsmus. Kita vertus, klaidinga manyti, kad nuolat turime gerai jaustis ir džiaugtis. Natūralu išgyventi ne tik džiaugsmą, bet ir pyktį, liūdesį, gailestį, nes sveikas žmogus – emociškai spalvinga asmenybė, tad jausmų paletės nereikia bijoti. Niūriomis akimirkomis pravartu pagalvoti, kas iš tiesų vyksta žmogaus gyvenime, paanalizuoti, kodėl apėmė liūdesys, nebijoti pamąstyti apie savo egzistencijos prasmę ir netgi apie mums neišvengiamą akimirką – mirtį.
Senoliai savo vidinę pusiausvyrą, kurią išbalansuodavo ruduo, atstatydavo sekdami pasakas. Šiuolaikinis žmogus, užkluptas akistatos su savimi, dažniau bėga, negu sustoja. Dažnas nuo liūdnų minčių vaduojasi kelionėmis į šiltuosius kraštus. Saulės šviesa ir šiluma lietuvių nelepina. „Tai nėra blogas ar net vienintelis problemos sprendimo būdas, – sako psichologė, – bet ne visada būtina kažkur lėkti, skubėti. Reikia išmokti pabūti tyloje kartu su savimi, parymoti prie kvapnios arbatos puodelio ir nebijoti kreiptis pagalbos į psichologą, jeigu nemokate to pats vienas padaryti. Vidinė kančia, į kurią mus įstumia ruduo, žmogui netgi vertinga. Deja, mūsų visuomenėje skausmo ir kančios tolerancijos riba yra labai žema. Taip nuo mažumės ugdomi ir mūsų vaikai – bet koks skausmas – danties ar sielos, turi būti nedelsiant malšinamas.“
Vertėtų išmokti pasidžiaugti tuo, kad Lietuvoje turime visus keturis metų laikus, kurie labai skiriasi vienas nuo kito. Kiekvienas metų laikas turi savo žavesio. Ruduo mus žavi savo nenusakoma spalvų gama ir puikiąja „bobų“ vasara, tad mokėkime jį pastebėti ir juo džiaugtis.
Pastebėta, kad kažkodėl būtent rudenį prabunda kūrybiniai sugebėjimai. Ko gero, ramybė, kurią suteikia šis metas, atveria mūsų paslėptus talentus. Reikėtų įžvelgti ir šio meto privalumus ir kuo daugiau laiko skirti širdžiai maloniai veiklai, sportui, šokiams, bendravimui su artimais žmonėmis, draugais. „Imkitės veiklos ir patys nustebsite, kiek daug galite padaryti šiuo puikiu sezonu. Rudenį priėmę kaip sau skirtą laiką, galime išmokti rudeniu džiaugtis, o ne dėl jo liūdėti“, – pataria psichologė.
Freeimages.com – Andreas Krappweis nuotr.
Slogiai nuotaikai įveikti reikalingos pastangos
Laikina ir natūrali nuotaikų kaita turi praeiti greičiau nei ruduo, bet žmonėms, linkusiems sirgti psichikos ligomis, ypač lėtinėmis, ruduo, anot psichologės, išties sunkus metas. Mat tokie žmonės viską išgyvena aštriau ir juos prislėgta nuotaika kamuoja gerokai ilgiau nei kitus žmones. Rudeninis aktyvumo sumažėjimas toli gražu neprilygsta rimtai ligai – depresijai. Depresija, kuri reiškia rimtus ir ilgai trunkančius nuotaikos, darbingumo, miego, apetito ir kitokius pokyčius, žmogus serga visais metų laikais ir ne vieną mėnesį.
Nors depresija kaip liga žinoma jau seniai, bet galimos šios ligos priežastys iki šiol turi neišaiškintų paslapčių. Įdomu tai, kad garsusis Dovydas depresija sergantį karalių Saulių gydė grodamas arfa. Šiuolaikinėje visuomenėje gydant ligą taip pat pasitelkiama ne viena meno rūšis, tinkanti apsiginti ir nuo niūros nuotaikos, mus užklumpančios rudenį.
Atkreiptinas dėmesys, kad rudenį žmogaus organizme vykstantys pokyčiai ir patiriama psichologinė įtampa dėl besikeičiančių metų laikų gali tapti įvairių sveikatos problemų priežastimi, todėl, norint sumažinti galimas ne itin malonias pasekmes, būtina pasirūpinti taisyklinga ir visaverte mityba.
Ruduo nebus toks baisus, jeigu nelaukdami, kol bjauri nuotaika pati savaime pasitrauks, patys įdėsite šiek tiek pastangų. Šiuo atveju labai tinka žodis „prisiversti“. Apimtas slogios nuotaikos, neretai žmogus laukia, kol jam kils noras, bet tas noras gali nekilti labai ilgai, todėl reikia prisiversti, tarkim, išeiti į svečius, nueiti į kultūrinį renginį, sporto salę, baseiną ar dar kur nors.
Anot psichologės, moterys, užkluptos nuotaikų kaitos, labiau linkusios ieškoti pagalbos, o vyrai ieško būdų, kaip galėtų kompensuoti pagalbą: pasineria į darbą, didesnį dėmesį skiria sportui ir pan. Vyrai nėra linkę garsiai kalbėti apie depresiją su draugais ar su sveikatos priežiūros specialistu, bet, pasak psichologės, tiek vyrai, tiek moterys yra pakankamai jautrūs ir nori save ne tik pažinti, bet ir sau padėti.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
Freeimages.com – Vladimir Fofanov nuotr.
