• Pagrindinis
  • Sveikata
    • Ligos ir gydymo patirtis
    • Natūralūs vaistai
    • Saugok sveikatą!
    • Sveikatos politika ir naujovės
  • Arčiau gamtos
  • Grožio formulė
  • Harmoninga pora
  • Ekologiška aplinka
  • Minčių terapija
  • Mokslo atradimai
  • Pirmoji pagalba
  • Sveika mityba
  • Tėvai ir vaikas
  • Vaizdo reportažai
Sveikatos sodas
Sveikatos sodas
  • Titulinis
  • Sveikata
    • Saugok sveikatą!
    • Ligos ir gydymo patirtis
    • Sveikatos politika ir naujovės
    • Natūralūs vaistai
    • Sveika mityba
    • Grožio formulė
    • Mokslo atradimai
    • Pirmoji pagalba
  • Santykiai
    • Minčių terapija
    • Harmoninga pora
    • Tėvai ir vaikas
  • Ekologiška aplinka
  • Arčiau gamtos
  • Vaizdo reportažai
Pagrindinis
Minčių terapija

Skandina emocijos? Paprasti pratimai padės greitai nusiraminti

2020 7 gruodžio
Skandina emocijos? Paprasti pratimai padės greitai nusiraminti

Kaip pirmojo karantino metu, taip ir per antrąją bangą žmonės jaučia didesnį stresą nei įprasta. „Net jeigu žmogus nepatiria įtampos sąmoningame lygmenyje, gali būti, kad kitame, nesąmoningame, lygmenyje, ta įtampa vis tiek yra ir galime ją jausti per įvairius fiziologinius pojūčius – raumenų įtampą, elgesio požymius, kai, pavyzdžiui, žmonės mūsų klausia, ko mes suirzę“, – teigia psichologė, dėmesio sutelkimo mokytoja Eglė Masalskienė. Ji tapo „Rimi“ organizuojamų virtualių paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ lektore, pasidalijusia sąmoningumo technikomis ir paprastais būdais, kaip nežinomybės kupinu metu galime patys sau padėti ir nuimti įtampą.

Jaučiame trijų rūšių įtampas

Nedidelė įtampa lietuviškai vadinama stresu, tačiau blogasis stresas psichologijos vadovėliuose pažymimas kaip distresas. Būtent jis, užsilikęs žmogaus organizme per ilgai, daro didžiausią žalą.

„Pirminis streso ar įtampos šaltinis yra tarsi virusas. Įtampą šiuo metu mes jaučiame dėl grėsmės sveikatai, nes bijome susirgti patys ar užkrėsti savo artimuosius. Ieškant būdų, kaip nesirgti, kad virusas neplistų, imtasi karantino, o jis vėlgi sukelia stresą – tarsi streso reakcija suka antrą ratą. Karantino sąlygomis įtampa jaučiama ir dėl ekonominių dalykų – bijome prarasti pajamas arba pykstame jas jau praradę, ir dėl ribotų socialinių kontaktų – mums trūksta žmonių, įprasto socialinio ritmo, privatumo, jeigu dirbame iš namų. Dėl to, kad yra ne taip, kaip norėtume, jaučiamės suvaržyti. Iš to kyla baimė, pyktis, nepasitenkinimas, nerimas ir bejėgiškumas, – aiškina psichologė. – Kadangi nežinome, kas mūsų laukia ateityje, plano nebuvimas suteikia dirvą nerimui augti.“

E. Masalskienė teigia, jog iš šios pandemijos laikotarpio kai kurie mūsų, o gal ir visi gali išeiti kažko netekę: „Vieni neteks suplanuotų kelionių, pinigų, švenčių, kiti – sveikatos, treti – artimo žmogaus. Tačiau tuo pačiu mes iš šio periodo išeisime ir kažką patyrę, įgavę, išmokę, t.y., išmintingesni. Galbūt, pavyzdžiui, tai yra puikus metas mokytis tvarkytis su savo emocijomis, jas įgalinant mums padėti ramiau sutikti gyvenimo atnešamus įvykius.“

Tvarkymąsi su stresu psichologė lygina su vairavimu. Kai važiuoji vienas, „nelimpa“ jokios neigiamos emocijos, vairuojame ramiai ir užtikrintai. Bet kai šalia sėdi „ponas stresas“, ir tu jį vežiesi drauge, o jis tave erzina – vairavimas pasikeičia: didėja agresyvumas, mažėja pastabumas detalėms. Iš šios situacijos aiškiai matome, kaip stresas trukdo sutelkti dėmesį.

Pixabay.com/Alexas_Fotos nuotr.

Dėmesio sutelkimo metodo pradininkas Jon Kabat-Zinn sako, jog negalime sustabdyti bangų, bet galime išmokti plaukti. „Šią citatą galima interpretuoti dvejopai. Iš vienos pusės, gyvenimas yra banguotas ir mes negalime pakeisti kai kurių dalykų, bet galime išmokti prie jų prisitaikyti. Iš kitos pusės, negalime sustabdyti savo psichikos reagavimo būdų. Jeigu gimei žmogumi, neišvengiamai kažkada jausi nerimą, pyktį, liūdesį, stresą ir negali atsisakyti jausti šių emocijų, nes atsisakysi sąmoningo žmogaus dalies. Taigi, negalime pakeisti savo psichikos, bet galime išmokti su ja gyventi“, – sako E. Masalskienė.

Drąsus ne tas, kuris nebijo, o tas, kuris bijo, bet vis tiek daro

Visi mes turime individualių išskirtinumų ir juos taip pat galime išmokti pažinti. „Pavyzdžiui, jeigu gimiau jautrus, mokausi gyventi būdamas jautrus. Jeigu gimiau būdamas, simboliškai sakant, „bailių smegenų“, ką padarysi: juk tai ne mano, kaip asmenybės kaltė. Aš juk nebijočiau, jei ne jautri mano nervų sistema arba jei neturėčiau kažkokių senų tą nulėmusių patirčių, už kurias ne pats esu atsakingas. Tiesiog turiu tokias smegenis iš prigimties arba dėl ankstyvo išmokimo. Drąsus yra ne tas, kuris nebijo, o tas, kuris bijo, bet išmoksta gyventi su savo baime“, – pastebi psichologė.

Visas dėmesio sutelkimo praktikas galima suskirstyti į keturias dalis: mintys, emocijos, elgesys ir fiziologija. „Nėra daug galimybių daryti įtaką tiesiogiai emocijoms, bet kur kas daugiau įtakos galime daryti emocijoms per kūną ir savo mintis – keisdami mąstyseną ar  išmokdami fiziologiškai veikiančių praktikų, pratimų kūnui ir mintims. Kitaip galvodami ir elgdamiesi, galime pakeisti savo emocijas. Tai įrodo dėmesio sutelkimo pratimai, kuriuos atlikus mintys rimsta, o emocijos atsitraukia.“

Kvėpavimas – viena iš labai veiksmingų priemonių nurimti 

Paprasčiausias dėmesio sutelkimo pratimas, pasak psichologės, yra lėtas ir ramus kvėpavimas: „Skaičiuodami iki penkių įkvėpkite ir skaičiuodami iki penkių iškvėpkite. Tuomet šiek tiek užlaikykite kvėpavimą ir vėl pradėkite nuo pradžių. Ramiau pakvėpavus ar kvėpuojant „pilvu“, t.y. diafragma, mūsų nervų sistema gauna ženklą rimti“, – pažymi E. Masalskienė.

Kitas paprastas būdas nusiraminti – vieną minutę pasekti savo kvėpavimą: „Koncentracija į kvėpavimą yra valingo dėmesio apraiška. Tačiau per tą minutę absoliučiai visų dėmesį patrauks tai kūno pojūtis, tai išoriniai garsai, tai netyčia užklydusi mintis. Šie pavyzdžiai yra nevalingo dėmesio apraiškos. Mes visi turime tiek valingą, tiek nevalingą dėmesį ir galimybę pastebėjus, jog dėmesys nukrypo, jį sugrąžinti į savo koncentracijos objektą, šiuo atveju – kvėpavimą. Pastabumo ugdymas, kaip ir dėmesio sutelkimas bei išlaikymas yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant sąmoningumo.“

Pixabay.com/Alexandr-Ivanov asociatyvi nuotr.

Facebook Twitter Google+ LinkedIn
Panašūs straipsniai
Psichoterapeutė: labai pakili nuotaika gali slėpti depresiją

Psichoterapeutė: labai pakili nuotaika gali slėpti depresiją

2021 1 birželio
Kaip auginti pasitikėjimą savimi – trys taisyklės

Kaip auginti pasitikėjimą savimi – trys taisyklės

2021 25 kovo
Psichologė: pavasarį skirkime dėmesio ne tik kūnui, bet ir sielai

Psichologė: pavasarį skirkime dėmesio ne tik kūnui, bet ir sielai

2021 12 kovo
Psichologė: neigiamos emocijos taip pat mums reikalingos

Psichologė: neigiamos emocijos taip pat mums reikalingos

2021 2 kovo
Psichologė pataria: kaip nemalonias emocijas priimti, bet su jomis nesusitapatinti?

Psichologė pataria: kaip nemalonias emocijas priimti, bet su jomis nesusitapatinti?

2021 19 vasario
Nusivylėte pasauliu? Išbandykite, ką gali dėkingumo jausmas

Nusivylėte pasauliu? Išbandykite, ką gali dėkingumo jausmas

2021 8 vasario
Apie mus

„Kuo arčiau Gamtos, tuo daugiau sveikatos!“, – taip žvelgia sveiko gyvenimo būdo ir medicinos portalas „Sveikatos sodas“, savo veiklą pradėjęs 2006 metais.

Naujausi įrašai
  • Dylantys dantys – odontologas pataria, kaip to išvengti
  • Rankos nykštį atkūrė iš kojos piršto
  • Gurkštelti tikrumo: pabandykite arbatos puodelyje atrasti ypatingą Kretos dvasią
  • Rauginti daržoves galima net miesto namų virtuvėje – svarbiausia žinoti vieną principą
  • Vynuogių sezonas: kai kurie šias uogas gali valgyti net su kauliukais
Informacija
  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Privatumas
© UAB "Informacijos linija"
Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas