Blogų minčių kaina
Klinikinė psichologė prof. dr. Aistė Diržytė pabrėžė, kad kasdien laikytis tinkamos psichohigienos reiškia pasirūpinti savo psichologine gerove.
„Mes rūpinamės kūnu – maitinamės, miegame, prausiamės, bet neretai pamirštame, jog reikia rūpintis ir savo psichika. Daugelis mokslinių tyrimų rodo, jog prasta psichologinė gerovė daro neigiamą poveikį imuninei sistemai, o tai reiškia, kad tampame mažiau atsparūs ligoms. Jeigu norime būti sveikesni – svarbu ne tik teisingai maitintis, judėti, laikytis tinkamo paros režimo, bet ir pasirūpinti emocine savijauta“, – kalbėjo psichologė.
Įrodyta, kad blogos emocijos žaloja sveikatą, o gerosios suteikia energijos, skatina organizmui būtinus fermentus. Meilė aplinkai ir dėkingumas nuramina protą, kvėpavimą, mažina raumenų įtampą.
Verčiau patirtų elektros šoką
Pašnekovė pastebėjo, kad harmonijos su savimi klausimas svarbus ne tik šiuo metų laiku. Pasak jos, šiuolaikiniam žmogui pasilikti vienam su savo mintimis neretai tampa tikru iššūkiu. Psichologė kaip tai iliustruojantį pavyzdį pateikė prieš trejus metus paskelbtus stulbinančius 11 tyrimų rezultatus.
Virdžinijos ir Harvardo universitetų mokslininkų, vadovaujamų Timothy D.Wilson, atliktų tyrinėjimų metu žmonės paprašyti bent 6–15 minučių pabūti su savo mintimis – be televizoriaus, kompiuterio ar mobilaus telefono. Paklausti, kurią galimybę rinktųsi – pabūti vieni ar pageidautų patirti elektros šoką, 40 proc. žmonių pasirinko pastarąjį.
Pixabay.com/Gerd Altmann nuotr.
„Kitaip tariant, dalis žmonių apskritai mažai žino, kaip harmoningai būti su savimi – ką mąstyti, kad nekiltų nuobodulys, liūdesys, susierzinimas, ir kokiomis mintimis galima sau sukelti gerą nuotaiką, džiugesį, viltį, susižavėjimą, atjautą, nuostabą, ramybę“, – aiškino A.Diržytė.
Kaip sutarti su savimi?
Paklausta, kur ieškoti to rakto gerai emocinei savijautai, psichologė siūlė pradėti nuo klausimo „Kaip aš jaučiuosi?“.
„Jei atsakymas jums nepatinka ir norisi numoti ranka – neskubėkite. Leiskite sau įsisąmoninti, ką jaučiate. Dabar – užduokite sau klausimą: „Ką galėčiau padaryti, kad jausčiausi geriau?“ Situacijai pakeisti esama įvairių pratimų. Jei šie nepagelbėja, gali būti, kad būtų vertinga pasikalbėti su specialistu arba žmogumi, kuris tiesiog išklausytų, gerbdamas jūsų poreikius, ir padėtų jums pačiam atrasti atsakymą į klausimą, kaip tapti laimingu“, – patarė A.Diržytė.
Psichologė pataria: „Aštuonių taisyklė“
Pasiimkite rašiklį arba kompiuterį, planšetę, mobilų telefoną, ir užsirašykite 8 dalykus, apie kuriuos mąstant jums kyla noras gyventi arba geros emocijos. Tai gali būti mieli prisiminimai, įsijautimas į dabarties akimirką, pastebėjimas to, kas jums patinka gamtoje, žmonėse, aplinkoje, savyje, malonios ateities svajonės, tikslai, planai, dėkingumas gyvenimui arba tiems, kurie jums padėjo, jumis rūpinasi ir myli.
Pixabay.com/John Hain nuotr.
Dabar pasiimkite ar atsiverskite kitą lapą ir užrašykite 8 mintis, kurios skatina norą gyventi, leidžia įsigilinti į gyvenimo prasmę, tikslą, vertingumą. Tai gali būti jūsų paties arba kitų žmonių – rašytojų, mokslininkų, gyvenimo Mokytojų mintys. Svarbu, kad šiame sąraše būtų tik tokios mintys, su kuriomis visiškai sutinkate pats, tarkime, „gyvenimas yra prasmingas“, „aš gyvenu ir patiriu čia ir dabar“.
Toliau – pasiimkite ar atsiverskite dar vieną lapą ir užrašykite 8 veiklas, kurios jums padeda gerai jaustis: tai gali būti pokalbiai su draugais ar mylimaisiais, knygų skaitymas, pasivaikščiojimas gamtoje, meditacija. Svarbu, kad tai būtų veiklos, kurios padeda ne „kažkam“, bet JUMS: esate tai išbandęs, gal net ne vieną kartą, ir tai jus veikia teigiamai. Žinoma, sąrašas turi būti be savastį griaunančių minčių apie, tarkime, alkoholį ar kitas priklausomybes.
Kai visa tai užsirašysite, turėsite unikalų ir tik jums tinkantį 24 pagalbininkų derinį. Būtų gerai, jei jie nuolat būtų po ranka ir reikalui esant padėtų nuvyti slogias mintis.
Aigustė Tavoraitė
Pixabay.com/StockSnap nuotr.
