Dažnai žmonės sako: „Labai pavargstu nuo stresų, kada pagaliau jie baigsis“ arba „Gyvenime kur kas daugiau pasiekčiau, jeigu ne stresai“. Pirmiausiai išsiaiškinkime, kas yra tas stresas?
Stresas (anglų kalba „stress“ – įtampa) – nespecifinė gyvo organizmo įtampos reakcija į bet kokį stiprų poveikį. Mokslo apie stresą pradininkas G.Seljė sakė: „Stresas – gyvenimo kvapas ir skonis“. Jo metu organizme išsiskiria specialių hormonų: adrenalino, endorfino ir enkefalino.
Enkefalinas sukelia neigiamas emocijas (jeigu gyvybei gresia pavojus) ir mažina skausmą. Endorfinas – teigiamų emocijų šaltinis, kai stresas skatina sveiką organizmo būseną, atpalaiduoja ir sukelia euforiją. Kyla klausimų, kam tada kovoti su stresu.
Sukelia 90 proc. ligų
Stresų reikia kiekvienam žmogui, kitaip jie prarastų iniciatyvą. Stresas – savotiškas energijos šaltinis. Svarbiausia neleisti jam pereiti į ilgalaikę fazę.
Žmogaus organizmo priešas yra užsitęsęs stresas.
Užsienio tyrinėtojai nustatė, kad beveik 90 procentų ligų sukelia ilgalaikis stresas. Jis mažina organizmo apsaugines jėgas, didina cukrinio diabeto, tuberkuliozės riziką, jeigu moteris nėščia – kenkia vaisiui.
Visas pasekmes sunku išvardinti.
Užsitęsus stresui, organizmas negali liautis išskirti adrenaliną ir enkefaliną, tam sunaudodamas didelę dalį vitaminų C ir B, cinko, magnio bei kitų mineralų atsargų. tai neleidžia normaliai funkcionuoti nervų sistemai, mažina protinį ir fizinį aktyvumą.
Jeigu vis dėlto stresas užklupo, reikia prisiminti ir laikytis kelių paprastų taisyklių, kurios pašalina ūmų stresą.
Priešstresinės taisyklės
Pirmoji taisyklė: labai gerai atsipalaiduoti.
Išsitempkite ir bent kelias minutes masažuokite sprandą. Sušildykite rankas karštame vandenyje – išsiskyręs adrenalinas sulėtins kraujo tekėjimą į galūnes. Karštos rankos visą organizmą nuteiks atsipalaiduoti.
Antroji taisyklė: reikia judėti. Pasivaikščiokite, o dar geriau trumpai pabėgiokite. Aktyvūs veiksmai nukreips mintis nuo dirglumo šaltinio.
Trečioji taisyklė: suvalgykite ką nors gardaus – tai, ką mėgstate.
Čia puikiai padėtų ledai. Svarbiausioje jų sudėtinėje dalyje – piene ir grietinėlėje – yra gamtinio trankvilianto triptofano. Medicinoje jis naudojamas nemigai, depresijai gydyti, nuotaikai stabilizuoti, baimės ir nerimo jausmui mažinti. Streso apimtam žmogui padės ir šokoladas, nes dėl jo išsiskiria serotoninas – „laimės hormonas“. Be to, šokolade yra magnio ir kalio – mineralų, kurių reikia normaliam raumenų ir nervų sistemos funkcionavimui.
Ketvirtoji taisyklė: pagulėkite vonioje su raminamosiomis žolelėmis, aliejais arba druska. Tai padės pasinerti į komforto ir ramybės atmosferą. Vandens procedūras derinkite su malonia muzika, vėliau paprašykite artimųjų padaryti jums masažą.
Penktoji taisyklė: pažiūrėkite gerą komediją. Esame beveik įsitikinę, kad jų rasite filmotekoje. Nuoširdžiai juokitės ir ilgam išlaikykite šią nuotaiką.
Skatina kūrybą
Daugybė technologijų moko atsispirti stresui. Dėl tokios jų įvairovės žmogui sunku pasirinkti optimalią. Konsultuodama žmones jiems patariu rinktis tas technologijas, kurios valdo stresą, o ne jam priešinasi.
Tada nereikės kovoti su stresu, o jo galingą energiją panaudosite savo tikslams. Vos tik žmogus supras, kad stresas labiau skatina kūrybą, o ne kovą, efektyviai ir elegantiškai išspręs savo reikalus. Į stresinę situaciją reaguos ramiai ir protingai.
Viktorija Gončarova,
medicinos centro „Regsana“ psichologė konsultantė
"Klaipėda"
