10 minučių trunkanti procedūra naudojant žemos temperatūros plazmą sunaikino apie 90 procentų vaistams atsparių bakterijų jomis infekuotų laboratorinių žiurkių organizmuose, teigiama sausį planuojamame publikuoti mokslinio žurnalo “Journal of Medical Microbiology” numeryje. Esminis taikomo metodo aspektas – naudojamas specialus “deglas”, skleidžiantis maždaug 35-40 laipsnių pagal Celsijaus skalę temperatūros jonizuotas dujas.
Naują metodą pasiūlę Vokietijos ir Rusijos mokslininkai teigia, jog laboratorijoje užaugintoje bioplėvelėje plazma sunaikino 99 procentus bakterijų; žiurkių organizmuose, kaip jau minėta, šis rodiklis siekė 90 proc.
Naujas bakterijų naikinimo būdas išbandytas su Pseudomonas aeruginosa ir Staphylococcus aureus bakterijomis.
Abiejų rūšių bakterijos palyginti dažnai pasitaiko ligoninėse, kur gali sukelti žaizdų infekcijas, ypač žmonių su nusilpusia imunine sistema organizmuose. Abi bakterijos yra atsparios patiems įvairiausiems antibiotikams.
Tyrimui vadovavusi mokslininkė Svetlana Jermolaeva teigia, jog plazmos terapija interferuoja su bakterijos DNR ir jos paviršiuje esančiomis struktūromis ir taip šiuos mikroorganizmus sunaikina. Eksperimentų metu naudojant storesnes bioplėveles, bakterijos pasižymėjo didesniu atsparumu plazmai, tačiau nepaisant to, naujasis gydymo būdas gali praversti tais atvejais, kai tradiciniai antibiotikai nėra veiksmingi.
Plazma yra materijos būsena, kurią sudaro laisvai judančių elektronų ir jonų srautas. Paprastai jai sukurti reikalinga didelė energija, pavyzdžiui, staigi elektros iškrova (žaibas) arba branduolinis skilimas (vykstantis žvaigždėse). Tuo tarpu plazmą sugeneruoti esant atmosferiniam slėgiui ir kambario temperatūrai yra gerokai sudėtingiau. Netgi palyginti šaltoje plazmoje elektronai yra įkaitinami iki tūkstančių laipsnių.
Tačiau kai plazma generuojama jonizuojant mažesnį skaičių molekulių (praretintą materiją), plazmos šiluma perduodama nejonizuotoms molekulėms ir taip ją atvėsina iki žmogaus organizmui priimtinos temperatūros. Jermolaevos žodžiais, ateityje plazma gali tapti netgi geresne alternatyva nei antibiotikai, kadangi bakterijos negali tapti jai atsparios.