Tyrimai byloja, kad bakterijos ir parazitai gali turėti įtakos net kai kuriems žmogaus asmenybės bruožams. Kai kurie ekspertai yra linkę manyti, jog yra įmanoma tiesiogine prasme užsikrėsti blogos nuotaikos (arba, jei pasiseks – ir laimės jausmo) sukėlėjais, rašo dailymail.co.uk.
Ko gero, ne vienas yra patyręs, ką reiškia užsikrėsti bakterine žarnyno infekcija ir žino, kokios būna tokio susirgimo fizinės pasekmės. Mūsų imuninė sistema išskiria tam tikras aktyviąsias medžiagas, dėl ko gali kilti uždegimas, signalizuojantis, jog organizmas kovoja su infekcija. Tokiu atveju infekcija gali mus paguldyti į lovą. Tačiau ar gali dėl infekcijos keistis ir mūsų emocinė būsena, nuotaikos?
Egzistuoja teorija, jog bakterijos gali paveikti mūsų smegenyse esančių biocheminių medžiagų pusiausvyrą ir sukelti elgesio pokyčių. Susipažinkite su keletu bakterijų rūšių, kurios gali paveikti emocijas ar net kai kuriuos asmenybės bruožus.
„Nerimastingumo bakterija“
Kačių išmatose aptinkamas toksoplazmozę sukeliantis parazitas „Toxoplasma gondii“ didžiajai daliai užsikrėtusiųjų nepasireiškia jokiais simptomais. Tačiau žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, ir vaikams, užsikrėtusiems nuo motinos nėštumo metu, ji gali sukelti rimtų komplikacijų.
Anot infekcines ligas tyrinėjančios Sidnėjaus technologijos universiteto daktarės Nikės Boulter (Nicky Boulter), vyrai ir moterys į šią bakteriją reaguoja skirtingai.
„Tikėtina, kad šiuo parazitu užsikrėtę vyrai gali turėti dėmesio ar net intelekto problemų ir yra labiau linkę laužyti taisykles bei rizikuoti. Moterys yra labiau bendraujančios, draugiškos, bet ir lengvabūdiškesnės” – teigė mokslininkė.
Parazito įtaka siejama ir su sunkesniais psichiniais sutrikimais, pavyzdžiui, šizofrenija, bipoliniu sutrikimu (kai nuotaika nuolat svyruoja nuo euforijos iki apatijos) ir obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (įkyrių minčių ir veiksmų neuroze). Panašu, kad ši bakterija smegenyse gali reikšmingai didinti dopamino ir glutamato – smegenyse išskiriamų, su emocijomis ir socialiniu bendravimu susijusių biocheminių medžiagų kiekį.
„Jei bus įrodyta, kad „Toxoplasma gondii“ yra viena iš rimtus psichinius sutrikimus sukeliančių priežasčių, tai bus didžiulis proveržis psichiatrijoje, įgalinsiantis suprasti, kaip psichinės problemos prasideda ir kokie mechanizmai jas kontroliuoja”, – teigė Londono psichiatrijos instituto neurobiologijos lektorius Abebo Fekadu (Abebaw Fekadu).
„Nuotaiką gerinanti bakterija“
Tirdami „Mycobacterium vaccae“ bakterijos gebėjimą įveikti prostatos vėžį, mokslininkai atkreipė dėmesį, kad pastebimai pagerėdavo ja gydytų pacientų nuotaika. Paaiškėjo, kad bakterija stimuliuoja smegenų sritį, susijusią serotonino – gerą nuotaiką sukeliančio hormono – išskyrimu.
„Tai yra gan keista, nes paprastai bakterinė infekcija sukelia uždegimą ir blogina savijautą”, – teigė Grehemas Rukas (Graham Rook), Londono universitetinės medicinos kolegijos mikrobiologijos profesorius.
„Mes manome, kad „Mycobacterium vaccae“ kažkokiu būdu sugeba aktyvuoti seratonino išskyrimą ir taip sumažina infekcijos intensyvumą“ – tvirtino mokslininkas. Tai teikia vilties, jog ateityje gali būti sukurta naujos kartos antidepresantų.
„Mycobacterium vaccae“ yra aptinkama dirvožemyje, ją nesunku įkvėpti, ji lengvai patenka ant rankų“, – teigia Seidž kolegijos (Sage College) biologijos profesorė Dorotė Metjuz (Dorothy Matthews).
Mokslininkė nustatė, kad ši bakterija gali gerinti ne tik nuotaiką, bet ir mokymąsi. Pašaru su šiomis bakterijomis maitintos pelės pereidavo labirintą du kartus greičiau nei neutraliais pašarais šertos pelės. Ar toks pat šios bakterijos poveikis ir žmonėms?
„Aš primygtinai rekomenduoju vaikams dažniau išvažiuoti į kaimą, – pareiškė D. Metjuz. – Būnant aplinkoje, kurioje yra ir šių bakterijų, pagerės ne tik nuotaika, bet ir mokymosi pasiekimai.“
O štai profesorius G. Rukas linkęs tuo suabejoti: vargu ar net sodininkai turi galimybę „prisirinkti“ šių bakterijų tiek, kad pajustų teigiamą poveikį.
„Liūdesio bakterija“
„Susirgus rimta infekcija, pavyzdžiui, smarkiai apsinuodijus maistu, gali norėtis tiesiog gultis į lovą ir nieko neveikti, – teigia Kalifornijos universiteto psichologė Naomė Eizenberger (Naomi Eisenberger). – Tai – vadinamasis uždegiminis atsakas. Tokiu būdu organizmas užsitikrina, kad visa energija bus skirta kovai su infekcija. Įdomu tai, kad šis elgesys primena kai kurių nusiminusių, nusivylusių ar depresijos kamuojamų žmonių elgesį.“
N. Eizenberger 39 pacientų paprašė išgerti po nedidelę dozę toksino, paimto iš „Escherichia coli“ (E.coli arba tiesiog žarnyno lazdelių) bakterijų, o po to užpildyti klausimyną. Atsakymuose išryškėjo du epizodai, liudijantys apie nuotaikos pokyčius: pacientai ėmė mažiau domėtis finansinio atlygio perspektyva ir bendravimu su kitais žmonėmis. Smegenų skenavimas atskleidė, kad pakitimų atsirado už polinkį rizikuoti atsakingose smegenų srityse.
Šis tyrimas gali paskatinti naujų bakterinių ar kitokių gydymo būdų atradimą.
„Tyrimų rezultatai byloja, kad žarnyno bakterija gali turėti tiesioginės įtakos smegenimis, – teigė Rydingo universiteto mikrobiologijos profesorius Glenas Gibsonas (Glen Gibson). – Kol kas dar anksti taip manyti, bet tyrimų rezultatai atskleidė, kad maži probiotikų (gerųjų žarnyno bakterijų) kiekiai gali veikti su emocijomis susijusias smegenų sritis“.
Parengė Saulius Žukauskas
SXC.nuotr.
