Pasak mokslininkų, žodis „nano“ apibūdina objekto mažumą. Vienai milijardinei metro daliai lygus nanometras – 80 tūkst. kartų mažesnis už žmogaus plauko storį.
Dirbtinės nanostruktūros – nanodalelės ir nanoprietaisai – tokio pat dydžio kaip ir biologiniai dariniai, tad gali lengvai sąveikauti su biomolekulėmis tiek ląstelės paviršiuje, tiek jos viduje.
Keista būtų, jei mokslininkai nebandytų jų „įdarbinti“ – nešti vaistus tiesiai į pažeistą kūno vietą, aktyvinti regeneracinį procesą, priversti ieškoti vos prasidėjusios patologijos.
„Vien chemija grįsta farmacija išsisemia. Sukurta daugybė vaistų, kurie gydo onkologines ligas, tačiau jie turi pakankamai didelį šalutinį poveikį. Čia ir galėtų pasitarnauti nanotechnologijos, kurių pagalba vaistas būtų nugabenamas tiesiai į pažeistą organą“, – sako AB „Sanitas“ generalinis direktorius Saulius Jurgelėnas.
Pasak jo, pramonininkams įdomus su nanotechnologijomis dirbančių tyrėjų įdarbis. „Tai mokslo sritis, kur lietuviai galėtų lygiuotis į pasaulio mokslininkus, nes turi daug puikių, brandžių minčių, kurias galima toliau puoselėti ir galvoti apie diegimą praktikoje“, – sako farmacinės įmonės vadovas.
Kai kurie metodai jau naudojami Lietuvoje
Ligos, kurias per ateinančius 10 metų labiausiai paveiks nanotechnologijos – onkologiniai, širdies ir kraujagyslių sistemos, neurodegeneraciniai susirgimai, diabetas, uždegiminės, infekcinės, reumatoidinės ligos.
Kad tai ne vien kalbos, patvirtino tvykusios konferencijos „Lietuvos nacionalinė nanomedicinos technologinė platforma“ dalyviai. Pasirodo, mūsų mokslininkai ne tik eksperimentuoja su nanodalelėmis, kai kurie metodai jau naudojami ligonių gydymui.
Anot Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros profesoriaus Ričardo Rotomskio, iš naujausių vėžio diagnostikos ir gydymo būdų kol kas labiausiai ištirta ir išbandyta fotosensibilizuota terapija. Ji taikyta jau keliems šimtams Vilniaus universiteto onkologijos instituto pacientų.
Infraraudonųjų spindulių optiniu lazeriu poliarizuota šviesa leidžia padidinti energijos kiekį ląstelėse bei funkcinį ląstelių aktyvumą, žmogaus vidaus organuose, audiniuose, odoje sukelti gydomąjį ir biostimuliacinį efektą, suaktyvinti kraujo mikrocirkuliaciją, imuninę sistemą, mažinti uždegimą, skausmą.
Padės gydyti Alzhaimerio ir Parkinsono ligas
Dar vienas Lietuvos mokslininkus dominantis gydymo metodas yra fotodinaminė terapija – būdas šviesos pagalba sukelti patologinio židinio destrukciją.
šį metodą tobulinančio Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto mokslininkai ieško naujų fotoaktyvių medžiagų ir jų pritaikymo galimybių medicinoje. Manoma, jog itin mažos, specifinėmis savybėmis pasižyminčios dalelės galėtų išspręsti kai kurių reumatinių ligų progresavimo ar net atsiradimo problemas.
Institutas prieš trejus metus pradėjo naują – kamieninių ląstelių – tyrimo kryptį. Manoma, kad būtent ji ateityje pasitarnaus ir Alzhaimerio, Parkinsono ligų gydymui, tačiau čia vėl iškils nanodalelių – „pernešėjų“ poreikis.
Specifiniai vaistų nešėjai ląstelėms gali būti plačiai taikomi ir širdies ligų diagnostikai bei gydymui. Kryptinga ląstelių migracija pasitarnautų pažeistų audinių regeneracijai.
R.Rotomskis atkreipia dėmesį į dar vieną rebusą mokslininkams – šiandieninėje medicinoje vis didesne problema tampančių antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų susirgimų kontrolę bei gydymą.
Prognozuojama, kad naujas fotosensibilizuotos terapijos metodas taip pat galėtų būti veiksmingas kovojant su minėto tipo bakterijomis.
Vystys tris tyrinėjimų kryptis
Į Lietuvos nacionalinę nanomedicinos platformą susibūrę mokslininkai nutarę vystyti tris tyrinėjimų kryptis.
„Pirmoji – nanotechnologijomis paremta diagnostika ir vaizdavimas, kad būtų galima molekuliniame lygyje pastebėti organizme pradėjusią bręsti katastrofą, kurios žmogus dar nejaučia“, – trečiadienį spaudos konferencijoje pasakojo projekto administratorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas Justinas Ivaška.
Kitas iššūkis – vaistų kelionė po organizmą. Šiuo metu ligoniui skirtas medikamentas veikia jį visą, tačiau akademiniame ir praktiniame lygmenyje bandoma pasiekti, kad nanodalelės vaistą perneštų į pažeistą vietą ir veiktų tik ten, kur reikia.
„Trečia Lietuvos mokslininkų pasirinkta nanomedicinos sritis – regeneracinių organizmo procesų aktyvinimas. Mokslininkai aiškinasi, kaip nanometodais paveikti ląsteles, kad organizmas pats galėtų atstatyti pažeistas funkcijas ar, pvz., onkologinių susirgimų atveju, stabdyti žalingų audinių augimą“, – pasakojo J.Ivaška.
Regeneracijai pajungia kamienines ląsteles
šiuo metu regeneracinės medicinos dėmesio centre – darbas su organizmo savigydos mechanizmais, siekiant užkirsti kelią ir gydyti tokias ligas kaip diabetas, osteoartritas, širdies ir kraujagyslių bei centrinės nervų sistemos sutrikimai, traumas.
Užuot kovojus su ligų simptomais ar mėginus atitolinti jų progresavimą, ateityje tikimasi atrasti metodą, kaip, naudojant organizmo atsistatymo mechanizmus, įveikti įsisenėjusių ligų padarinius.
Pagrindiniai regeneracinės nanomedicinos uždaviniai – sveikos kremzlės regeneracijos palengvinimas osteoartrito paveiktame sąnaryje, fiziologinio atpalaidavimo profilio atkūrimas diabetinėse kasos salelėse, savigydos mechanizmų skatinimas centrinės nervų sistemos ir širdies srityse ir kiti sutrikimai, varginantys tūkstančius ligonių.
Pasak mokslininkų, dabar ir ateityje pagrindinis atkuriamosios medicinos uždavinys bus efektyviai panaudoti didžiulį atsinaujinimo potencialą, kuris yra stebimas subrendusiose kamieninėse ląstelėse. Šiai sričiai Lietuvos mokslininkai taip pat skiria daug dėmesio.
Pranašesni galės tikėtis didesnės ES paramos
Škio ministerijos valstybės sekretoriaus Gedimino Miškinio žiniomis, į nacionalines platformas susibūrė 11 mokslo įstaigų ir 10 verslo įmonių. Iš 25 platformų 22 gavę valstybės paramą, kuri siekia nuo 70 tūkst. iki 100 tūkst. litų.
„Pirmas etapas pasiektas – mokslas ir verslas apsijungė. Tačiau ką darysime toliau?, – klausė ministerijos atstovas.
Anot jo, antrame etape reiks nutarti, kurios platformos turi konkurencinius pranašumus, kurie sektoriai Lietuvos strategijoje bus įvardyti kaip proveržio sritys. Įgavusieji pranašumą galės tikėtis didesnės Europos Sąjungos paramos.
Anot projekto koordinatoriaus J.Ivaškos, Nacionalinės nanomedicinos technologinės platformos esmė – kad verslas žinotų, kas vyksta mokslo pasaulyje, kada jau galima galvoti apie investicijas į technologijas ar mokslinius tyrimus.
Bendradarbiavimas su verslo atstovais mokslininkams padeda nusistatyti darbo kryptį, suprasti, ko labiausiai reikia pacientams, kokios galimybės Lietuvoje diegti ir vystyti jų atradimus.
Ieva Urbonaitė
Nuotr. www.freeimages.co.uk/
