Naujasis koronavirusas daliai ligonių pažeidžia širdį. Specialistai sunerimę, kad tai gali paskatinti širdies nepakankamumo šuolį. Situaciją blogina ir tai, kad sergantieji sunkiomis širdies ligomis dabar vengia gydytis ligoninėje, nes bijo užsikrėsti koronavirusu.
Pažeidžia miokardą
Daugėja mokslinių tyrimų rodančių, kad daugelis persirgusiųjų COVID-19 gali patirti įvairių struktūrinių širdies pažeidimų. Sinajaus kalno Icahno medicinos mokyklos Niujorke specialistai paskelbė, kad COVID-19 atakavus širdį įvyksta miokardo infarktai, vystosi miokarditai, širdies nepakankamumas ir kt. Tai padidina hospitalizuotų pacientų mirties riziką.
Mokslininkai tokias išvadas pateikė atlikę per 300 pacientų, gydytų JAV ir Italijos ligoninėse, širdžių echokardiogramas – tyrimą ultragarsu. Miokardo pažeidimai buvo nustatyti beveik dviem trečdaliams ištirtųjų.
Ligoniams paėmus kraujo taip pat buvo atliekami troponino tyrimai, kurie naudojami širdies raumens pažeidimams įvertinti. Šios studijos rezultatai paskelbti spalio pabaigoje Amerikos kardiologijos koledžo leidinyje.
Naujasis tyrimas papildė ankstesniąją Sinajaus kalno Icahno medicinos mokyklos specialistų studiją, rodančią, kad dėl COVID-19 hospitalizuoti pacientai dažnai susiduria su miokardo pažeidimais.
Pixabay.com/Gerd Altmann nuotr.
Skatina širdies nepakankamumą
Pastebima, kad tokį infekcijos palikimą gali gauti ir tie pacientai, kurie dėl koronaviruso nebuvo gydomi ligoninėje ar anksčiau nesirgo širdies ir kraujagyslių ligomis. Ypač didelį rūpestį kelia COVID-19 sukeliamas miokarditas – širdies raumens uždegimas, dėl kurio gali vystytis širdies nepakankamumas.
Kaip rašoma Amerikos širdies asociacijos internetiniame portale, sveikatos priežiūros ekspertai svarsto apie galimą pastarosios mirtinai pavojingos ligos šuolį.
Štai vasarą Amerikos medikų asociacijos žurnale (JAMA) buvo publikuoti tarptautinio tyrimo rezultatai, rodantys, kad 78 proc. pasveikusiųjų nuo COVID-19 pacientų buvo nustatyta širdies anomalija, 60 proc. – besitęsiantis miokardo uždegimas. Taip pat nustatyta, 76 proc. tirtų asmenų buvo didelis troponino kiekis. Tyrime dalyvavo 100 pacientų.
Situaciją blogina ir tai, kad jau sergantieji širdies ligomis dabar vengia gydytis ligoninėje, nes bijo užsikrėsti koronavirusu.
Pixabay.com/PublicDomainPictures nuotr.
Rizikuoja ir besimptomiai pacientai?
Mokslininkai taip pat aiškinasi, ar dėl širdies sveikatos turėtų jaudintis lengvai COVID-19 įveikę žmonės. Anot gydytojų, pasitaikė šios grupės pacientų, kurie netikėtai susirgo širdies nepakankamumu.
Pirmieji tyrimai leido diskutuoti apie miokardito riziką ir besimptomiams COVID-19 pacientams. Vis tik mokslininkai turės dar daug darbo ieškodami atsakymo, ar naujasis koronavirusas širdžiai sukelia didesnį pavojų nei, pavyzdžiui, gripas, ar širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimų patikra turėtų tapti įprasta tolesnio COVID-19 pacientų priežiūros dalimi.
Kaip žinoma, dalis miokarditu susirgusių žmonių pasveiksta patys. Kardiologai pataria sveikstantiesiems nuo COVID-19 atidžiai stebėti simptomus. Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei pradeda kamuoti dusulys, krūtinės skausmas, nereguliariai plaka širdis ir kt.
Kaip efektyviai diagnozuoti širdies nepakankamumą
Medicininių tyrimų laboratorijos „Medicina practica“ specialistai primena, kad išsivysčius širdies nepakankamumui širdis nebepajėgia tinkamai varinėti kraują. Tuomet nukenčia kiti gyvybiškai svarbūs organai, įvairiose kūno dalyse kaupiasi skysčiai. Blogiausia, kad šiai ligai lėtai progresuojant žmogus dažnai nejaučia jokių sveikatos pablogėjimo požymių.
Asociatyvi nuotrauka „Medicina practica“ laboratorija
Pavojų susirgti širdies nepakankam didina išgyventas miokardo infarktas, aukštas kraujospūdis, širdies vožtuvų, jos raumens ligos, cukrinis diabetas ir kt. Dažniausiai nusilpsta vyresniojo amžiaus žmonių širdys. Sergančiųjų širdies nepakankamu gyvenimą galima gerokai pratęsti, kai liga ištiriama anksti.
Įtarus širdies nepakankamumą Lietuvoje įprasta atlikti elektrokardiogramą, krūtinės ląstos rentgenogramą ar ultragarsinį tyrimą. Tačiau išsivysčiusiose šalyse pirmiausia iš kraujo mėginio atliekami BNP ar NT-pro BNP tyrimai. Laikoma, kad tokie tyrimai yra efektyviausias širdies nepakankamumo diagnostikos būdas – pakankamai specifinis, tikslus ir greitas.
Tokie tyrimai ypač reikalingi kiekvienam į ligoninę atvežtam dūstančiam ligoniui. Paėmus kraujo jau po 10–20 svarbių gydymui minučių galima aiškiai nustatyti tikėtiną diagnozę.
Pixabay.com/Fernando Zhiminaicela nuotr.
