Daugybė įvairių virusų pažeidžia jautriąją skydliaukę, greičiausiai ne išimtis ir naujasis koronavirusas. Pirmieji mokslinių tyrimų duomenys jau įspėja apie tokį galimą pavojų.

COVID-19 ligos pasekmės ligonio organizmui – ši tema dabar įvairių medicinos sričių specialistų dėmesio centre. Kaip tvirtinama, per metus tam buvo skirta apie 90 tūkst. mokslinių publikacijų. Įsibėgėjus pandemijai pastebėta, kad ši infekcija pažeidžia ne tik plaučius, bet ir širdį, smegenis, virškinimo traktą ir kt. Į tokį sąrašą pretenduoja ir skydliaukė.

Mokslininkų patirtis rodo, kad šios viso organizmo veiklą reguliuojančios drugelio formos endokrininės liaukos, esančios kaklo priekyje, funkcija sutrinka 15–30 proc. hospitalizuotų COVID-19 pacientų.

Sutrinka skydliaukės hormonų gamyba

Bene anksčiausiai COVID-19 ligos pasekmės skydliaukei pradėtos tirti vienoje seniausių Italijos ligoninių „Fondazione IRCCS Ca’ Granda Ospedale Maggiore Policlinico“, veikiančioje Milane. Endokrinologai stebėjo beveik šimtą šia infekcija sunkiai sergančių ligonių. Atlikus kraujo tyrimus skydliaukės hormonų gamybos sutrikimai buvo nustatyti apie 15 proc. pacientų.

Šiems tiriamiesiems buvo sumažėjęs tirotropino kiekis ir padidėjusi (arba ne) kito hormono – laisvo tiroksino koncentracija. Tokie rodikliai leidžia diagnozuoti tirotoksikozę arba hipertirozę. Italų medikai padarė prielaidą, kad skydliaukės hormonų gamybos sutrikimų priežastis – poūminio tiroidito forma. Ši liga siejamas su persirgta virusine infekcija, kurios kaltininkai gali būti peršalimo ligų, gripo ar kiti virusai.

Specialistai įtaria, kad naujasis koronavirusas dažniausiai gali prasiskverbti tik į sunkaus ligonio skydliaukę. Tačiau pastebima, kad sergant COVID-19 infekcija gali būti ir ne skydliaukės ligos sindromas, kuris gali pasireikšti sunkios ūminės ligos metu. Savo tyrimo duomenis italai paskelbė pernai žurnale „Lancet Diabetes & Endocrinology“.

Ar gali išsivystyti lėtinė liga?

Kitos mokslininkų grupės vėliau taip pat nustatė, kad COVID-19 gali sutrikdyti skydliaukės hormonų gamybą. Diskutuojama, ar sutrikimas atsiranda dėl tiesioginės viruso atakos, ar tai reakcija į citokinus, kurie išsiskiria virusinės infekcijos metu. Pastarųjų atvejų taip pat nustatyta.

Pixabay.com/DarkoStojanovic nuotr.

Sergant poūminiu (virusiniu) tiroiditu dažniausiai karščiuojama, jaučiamas bendras negalavimas, skydliaukė padidėja, ją skauda, liaukos veikla suintensyvėja. Dėl hipertireozės ligonis būna dirglus, jautrus karščiui, jaučia energijos antplūdžius, daugiau prakaituoja. Jaučiami ir kiti simptomai: nuovargis, širdies permušimai, svorio kritimas, viduriavimas, miego sutrikimas ir kt.

Vėliau skydliaukės darbas sulėtėja – prasideda hipotireozė. Tuomet vargina bendras silpnumas, mieguistumas, depresija, šalčio jausmas, didėja svoris, sausėja oda, slenka plaukai, lūžinėja nagai, užkietėja viduriai, sutrinka menstruacijos, silpsta lytinis potraukis ir kt. Poūminis tiroiditas paprastai trunka apie pusantro mėnesio, bet liga gali ir užsitęsti.

Ištyrę sergančiuosius COVID-19 specialistai pastebėjo ir atipinio poūminio tiroidito požymių: pavyzdžiui, ligoniams neskaudėjo skydliaukės, laisvo tiroksino kiekis buvo aukštas, o laisvo trijodtironino koncentracija nepadidėjusi.

Manoma, kad SARS-CoV-2 viruso sukeltas poūminis tiroiditas tik laikinai sutrikdo šios endokrininės liaukos funkciją. Vis tik neatmetama versija – kai kuriais atvejais gali išsivystyti lėtinė skydliaukės liga. Į šiuos klausimus gali atsakyti tik išsamesni tyrimai.

MEDICINA PRACTICA laboratorijos inf.

Pixabay.com/detonator asociatyvi nuotr.