Jei šios mokslininkų išvados, pagrįstos jų ilgamečiais tyrimais, bus pripažintos oficialiai, darbdaviams, ko gero, teks keisti sutartis, sudarytas su milijonais žmonių ir išmokėti jiems kompensacijas už potencialiai kenksmingą darbo grafiką. Vakarų šalyse naktį dirba beveik 20 procentų darbingų gyventojų.
Pirmąkart apie sąveiką tarp krūties vėžio ir dirbtinio apšvietimo, naudojamo nakties metu, prabilta 1980-ųjų pabaigoje. Tada mokslininkai svarstė, kodėl vėžinių susirgimų skaičius ėmė augti nuo 1930-ųjų, kai naktinės pamainos buvo laikomos progresyviomis.
Iš pradžių su šia teorija nesutiko dauguma specialistų. Tačiau vėliau pastebėta, kad moterys, naktinėse pamainose dirbančios daugybę metų, iš tiesų yra linkusios sirgti krūties vėžiu. Bandymai, atlikti su gyvūnais, taip pat parodė, kad tiems, kurie buvo stipriai veikiami dirbtinio apšvietimo, vėžio ląstelės vystėsi žymiai sparčiau.
Kol kas mokslininkų išvados yra pagrįstos tik medicinos seserų ir stiuardesių stebėjimais. Šiai hipotezei paneigti ar patvirtinti, būtina atlikti įvairių profesijų atstovų tyrimus.
Yra keletas teorijų, susijusių su tuo, kaip naktinis darbas veikia vėžio vystymąsi. Gali būti, kad miego trūkumas silpnina imuninę sistemą, ir organizmui vis sunkiau yra kovoti su vėžio ląstelėmis. Ne išimtis, kad esmė slypi melatonino hormone, kuris pristabdo vėžio ląstelių vystymąsi. Juolab kad šis hormonas organizme gaminasi būtent naktį, o šviesa, prie kurios žmonės dirba naktimis, mažina jo kiekį organizme.
Kai kurie ekspertai mano, kad kol kas dar stinga įrodymų, kad būtent naktinis darbas vėžio ląstelėms padeda vystytis. Tačiau bet kuriuo atveju, specialistų nuomonės sutampa, jog geriausia yra vengti ilgų darbo pamainų naktį. Jei to padaryti neįmanoma, grįžus iš darbo geriausia yra miegoti užtemdytame kambaryje.
"šiaulių kraštas"
