Tačiau daugeliui jo kolegų atrodo kitaip – jų manymu, nepanašu, jog G taškas būtų vienetinė struktūra. Greičiau – tai sudėtingas G kompleksas. Ar mokslininkams pagaliau pavyks sudėlioti visus taškus ant G?
„Tai yra tas pats, kas ir tvirtinti, jog „Empire State Building“ dangoraižis stovi Niujorke“, – tvirtina Ratdžerso universiteto Niuarke (Niudžersis, JAV) mokslininkas Baris Komisarukas.
Yra priimta manyti, jog G taškas – tai sritis priekinėje makšties sienelės dalyje, esanti už keleto centimetrų nuo makšties prieangio. Šios zonos stimuliavimas, kaip manoma, sukelia lytinį susijaudinimą ir orgazmą be klitorio stimuliacijos.
Mįslingoji seksualinio malonumo zona moters genitalijose minima dar XI a. senovės indų tekstuose. 2008 m. Emanuelis Džaninis (Emmanuele Jannini) iš Lakilos universiteto (University of L’Aquila) Italijoje atrado tam tikrų anatominių audinio storio skirtumų moterų, kurios patiria vaginalinį orgazmą, genitalijų zonoje tarp makšties ir šlaplės. Vis dėlto naujausio nuo 1950 m. G taško tyrimo rezultatai bylojo, jog objektyvus matavimai „nepatvirtino stiprių ir nuolatinių požymių, jog egzistuotų G taško anatominė sritis.“
Ginekologijos instituto (St. Petersburgas, Florida, JAV) direktorius Adamas Oštrenskis (Adam Ostrzenski) dabar skelbia atradęs aiškią anatominę struktūrą, kuri kol kas nėra aprašyta literatūroje – ją galima identifikuoti kaip G tašką.
Ginekologinės kosmetikos procedūras atliekantis A. Oštrenskis tvirtina struktūrą yra matęs keletą sykių. Jo pacientės patvirtindavo, jog anatominio darinio vieta yra G taško zonoje. Kad išsiaiškintų, kaip yra iš tiesų, ginekologas atliko 83 m. mirusios moters makšties sienelių autopsiją.
„Tyrimams pasirinkau senyvo amžiaus kūną, nes norėjau įsitikinti, ar ši struktūra išlieka viso gyvenimo metu, ar būdinga tik jaunesnio amžiaus moterims“, – aiškino tyrimo autorius.
Zonoje tarp vaginos ir šlaplės ginekologas aptiko aiškiai išsiskiriantį cistos formos anatominį darinį. Jis plytėjo už maždaug 16 mm nuo šlaplės, buvo mažiau nei centimetro skersmens ir su šlaple sudarė maždaug 35 laipsnių kampą. Darinio viduje A. Oštrenskis aptiko „kirmėlišką“ struktūrą su trimis ryškiomis zonomis, kurios iš principo „yra labai panašios į erektilumu pasižyminti audinį – tokio paprastai aptinkama klitoryje“.
Mokslininkas įsitikinęs, jog iki tol niekam nepavyko rasti šio anatominio darinio todėl, kad jis yra labai mažas ir pasislėpęs makšties audinių gilumoje.
„Jį rasti nėra lengva, – tvirtina Ginekologijos instituto Floridoje direktorius. – Darinio nereikėtų painioti su Skeno liaukomis (angl. – „Skene glands“) – kitu pretendentu į G tašką. Šios liaukos yra mažos, subliuškusio baliono formos struktūros, esančios abiejose šlaplės pusėse. Jos yra analogiškos vyriškai prostatos liaukai, kuri susijusi su seksualiniu susijaudinimu.“
Jeilio-Niuheiveno ligoninės Konektikute (JAV) medikas Amišajus Kilčevskis (Amichai Kilchevsky), vadovavęs naujausios G taškui skirtos literatūros turinio analizei, tvirtina, jog neatlikus išsamių atrasto anatominio darinio funkcionalumo tyrimų (kaip jis funkcionuoja gyvos moters organizme), daryti tokias išvadas yra kiek per anksti.
Tuo tarpu A. Oštrenskis atskleidė ketinąs artimiausiomis savaitėmis atlikti dar keletą autopsijų ir išsamių atrasto anatominio darinio histologinių analizių.
E. Džaninis iškelia kitą prielaidą: galbūt atrastoji struktūra yra kokios nors ligos
simptomas – verta atsižvelgti ir į garbingą autopsijos subjekto amžių. Jei paaiškėtų, jog tai nėra ligos simptomas, tuomet gali būti, jog anatominis darinys iš tiesų pasižymi seksualine funkcija – tokioje vietoje esančios struktūros paprastai tuo ir pasižymi. Anot italo, ten yra tokia tanki nervų ir liaukų sankaupa, jog gali egzistuoti ne vienas G taškas, o ištisas G kompleksas, į kurį galbūt derėtų įtraukti ir klitorį.
Su kolegomis terminą „G taškas“ 1981-aisiais sugalvojusi Beverlė Vipl (Beverly Whipple) yra linkusi sutikti su italų mokslininko prielaida.
„Labai džiaugiuosi, jog žmonės domisi šia struktūra, tačiau, man regis, ten visko yra gerokai daugiau nei vienas anatominis darinys, – teigia B. Vipl. – Mes niekad nesakėme, jog G taškas – vienetinė struktūra.“
„Be kita ko, nereikėtų pamiršti ir hormoninės kontrolės, – primena E. Džaninis. – Hormonai taip pat gali turėti įtakos atrastam audiniui. Anatomija yra nuostabu, tačiau toli gražu ne viskas.“
SXC.hu – Ryan Aréstegui nuotr.
