Lytis ir sveikata
Paskutinis toks tyrimas, kurį atliko Andalūzijos visuomenės sveikatos mokyklos (Escuela Andaluza de Salud Publica – EASP) darbuotojai, parodė, jog, nepaisant visuomeninės ir materialinės padėties, lytis turi įtakos tokiam vertinimui.
„Nebeturiu sveikatos, visą gyvenimą įtemptai dirbau ir namuose, ir ne namuose“, – atsakė viena šio tyrimo dalyvė. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad vyrų ir moterų vaidmenys visuomenėje, be biologinių skirtumų, asocijuojasi su jų lytinėmis funkcijomis, turi įtakos požiūriui į savo sveikatą. Moterys, ypač vyresnės nei 45-erių, savo sveikatą vertina prasčiau nei vyrai. „20 proc. vyrų ir 40 proc. moterų mano turintys sveikatos bėdų“, – tvirtino EASP koordinatorė Marija del Mar Garsija Kalventė.
Savo sveikatos įvertinimas – vienas dažniausiai naudojamų rodiklių analizuojant socialinę nelygybę. Nacionalinėje sveikatos apsaugos tarnyboje (Encuesta Nacional de Salud) manoma, kad sveikatos vertinimas remiantis individo suvokimu – neatsie-jamas sveikatos būklės analizės elementas ir įvairių socialinių, klimato veiksnių bei gyvenimo būdo atspindys. Karmės Borel iš Barselonos Visuomenės sveikatos agentūros (Agencia de salud Publica) nuomone, toks subjektyvus sveikatos vertinimas leidžia prognozuoti gyvenimo trukmę, komplikacijas po ligos, mirtingumą ir naudojimosi medicinos įstaigų paslaugomis dažnį.
Subjektyvus vertinimas
Nors terminas „sveikata“ evoliucionavo ir iš sąvokos, jog nėra ligos, virto geros savijautos sąvoka, vis dėlto jis vertinamas labai subjektyviai. „Sveikata – sielos būsena, individo savęs pajautimas“, – tvirtino Garsija Kalventė.
Pastaruoju metu ispanai geriau vertina savo sveikatą. Tačiau vyresnės nei 45 metų moterys sveikatą vis dar vertina prasčiau nei vyrai. Ispanijos visuomenės sveikatos ir sanitarijos valdybos draugijos (Socieded Espanola de Salud Publica y Administracion Sanitaria – Sespas) pranešime teigiama, kad senstant skirtumai didėja. Tarp vyresnių nei 64 metų žmonių sveikatą blogai vertina 55,1 proc. vyrų ir 67 proc. moterų. Bet kokio amžiaus moterys tvirtina, kad jų sveikata blogesnė už vyrų.
Tokį vyrų ir moterų skirtumą galima paaiškinti ne tik biologiniais nesutapimais, bet pirmiausiai socialine ir materialine lyčių nelygybe. Pasak Karmės Borel, reikšmės turi ir skirtingi vyrų bei moterų vaidmenys, nes „darbo sąlygos glaudžiai susijusios su sveikata“. Moterų sveikatą „nei-giamai veikia dvigubas darbo krūvis darbovietėje ir namuose“. Moterys tvirtina, kad jų sveikata blogesnė. Jos dažniau kenčia dėl apribojimų, susijusių su sveikatos būkle, dažniau serga chroniškomis ligomis: depresija, artritu, reumatizmu.
„Vyrų ligos dažniausiai kitokios – astma bei širdies ligos“, – teigė K.Borel. Chavjeras del Toras sakė, jog bandymais įrodyta, kad moterys labiau serga chroniškomis ligomis, tokiomis kaip liumbago arba fibroma. „Mano reumatologijos konsultacijoje per 80 proc. pacientų – moterys“, – sakė ligoninių komplekso reumatologas Chuanas Kanalechas de la Korunja.
Moterys dėl tokio požiūrio į sveikatą dažniau naudojasi medicinos įstaigų paslaugomis. Garsija Kalventė mano, kad šie duomenys „taip pat gali paaiškinti, kodėl moterys labiau nerimauja dėl ligų, nes jų funkcija – rūpintis artimaisiais“. Galima kalbėti ir apie gyvenimo medikalizavimą.
Tačiau Karmen, patirianti per didelius krūvius, nes rūpinasi dviem šeimos nariais, tvirtina, kad vaistais ne viską išgydysi. Kodėl turiu gerti tabletes, jeigu negaliu pailsėti, išsimiegoti? Garsijos Kalventės nuomone, pirminės medicinos įstaigos moterims virsta „šutintuvėmis“, kurios „neretai neišsprendžia problemų“. „Tačiau apskritai moterys patenkintos medicinos įstaigų darbu“, – tvirtino ji.
Vyrai pervertina save
„Siekdami atitikti visuomenės įpirštą vyrišką stereotipą „vyrai – ištvermingi ir stiprūs“, jie pervertina savo sveikatą“, – sakė Garsija Kalventė. Iš tikrųjų vyrai tik dangstosi stereotipais, nes jie sunkiai pakelia ligas. „Aš ne vienintelis dažnai sergantis žmogus. Esu labai ištvermingas. Bet kai liga išverčia iš kojų, turiu tris ar keturias dienas gulėti lovoje“, – pasakojo vienas EASP apklausos dalyvių. Visiškai kitaip atsakė viena moteris: „Aš vargšė… Aš labai pavargau, nežinau, kas bus su mano sūnumi, aš privalau rūpintis motina – visko tiek daug“.
Paklausti apie polinkį ligoms, ir vyrai, ir moterys atsakė, kad moterys labiau linkusios sirgti, tačiau sutiko, jog vyrai ligas pakelia sunkiau. Karmė Borel sakė, kad daugelio tyrimų tikslas buvo išsiaiškinti, ar tai susiję su tuo, kad moterys ligoms skiria didesnę reikšmę, ar jos tikrai blogiau jaučiasi. Bandymų rezultatai rodo, kad dera abu variantai: „Moterų sveikata skiriasi dėl biologinių veiksnių. Taip pat ir dėl socialinių parametrų, kurie sukelia vyrų ir moterų sveikatos būklės skirtumus, kurių būtų galima išvengti“.
Pavyko išsiaiškinti, kad sveikatos vertinimas pagal amžių turi įtakos darbui. „Moterų sveikatos apžvalgos“ (Observatorio de la Salud de la Mujer) duomenimis, 2003 metais 21,7 proc. vyrų teigė, kad jų veikla per metus apribojama daugiau nei 10 dienų, tarp moterų taip atsakė 25,9 proc. Duomenys rodo, kad moterų darbinis aktyvumas dažniau ribojamas dėl amžiaus. Taip pat moterys dažniau nebūna darbe ir nepriklausomai nuo amžiaus.
Garsija Kalventė mano, kad abu genderiniai stereotipai turi neigiamos reikšmės ir vyrams, ir moterims. Išsekintos vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys, kalbėdamos apie savo sveikatą, akcentuoja nuovargį. „Jos priklauso skirtingoms grupėms – tai moterys, kurios rūpinasi savo išlaikytiniais; moterys, dirbančios dvigubą darbo dieną arba sunkiomis darbo sąlygomis, ir tai jų gyvenimą paverčia užburtu ratu, nes atima laisvalaikį ir nuolat sekina. „Ištvermingi“ vyrai, kalbėdami apie savo sveikatą, mini „vartojamos substancijos perteklių“ ir „į darbą sutelktą gyvenimo modelį“.
Vertinant sveikatą, karjera, namų rūpesčiai bei socialinis sluoksnis ir vyrams, ir moterims turi lemiamos reikšmės. Tačiau Chavjeras del Toras mano, kad moterims būdingas „nuolatinis reiklumas sau“. „Moterys be galo reiklios sau. Joms visada reikia įrodinėti, kad jos – geriausios ir gabiausios, taip pat ir darbe“. Jis pripažįsta, kad tai išlaiko nuolatinę organizmo įtampą, veikia sveikatos vertinimą ir „galiausiai – emocinę šeimos būklę“.
Peno pamąstymui suteikia dar vienas faktas. Anot Barselonos visuomenės sveikatos agentūros pranešimo, santuokoje gyvenančios moterys yra blogesnės nuomonės apie savo sveikatą („Jos prisiima tų, kurie gyvena namuose, išlaikymo ir priežiūros funkcijas“), o išsiskyrusios ir vienišos moterys savo sveikatą vertina taip pat, kaip vyrai, ar net geriau. Dar teks patikslinti tokio požiūrio priežastis, tačiau susidaro įspūdis, kad skyrybos moterį padaro stipresnę.
„El Pais“
“Klaipėda”
