Mirtinas virusas yra nežymiai patobulinta paukščių gripu vadinamo garsiojo H5N1 viruso atmaina, išsiskirianti kur kas didesniu užkrečiamumu – ja susirgti galėtų milijonai planetos gyventojų.
Žinia apie mokslininkų atliktą tyrimą (ją mokslininkas paskelbė rugsėjį Maltoje vykusios mokslo konferencijos metu) tarptautinėje mokslo bendruomenėje sukėlė tikrą furorą. Kai kurie tyrinėtojai griežtai smerkia tokio pobūdžio eksperimentus ir pabrėžia, jog jie neturėtų būti nei vykdomi, nei publikuojami.
H5N1 virusas, laimei, nebuvo toks užkrečiamas, tad pasaulinės paukščių gripo pandemijos nesukėlė (pranešama, kad nuo jo visame pasaulyje mirė apie 600 žmonių). Tačiau mokslininkai smarkiai sunerimę, jog modifikuota šio viruso versija yra nepalyginamai pavojingesnė ir, pakliuvusi į blogų žmonių rankas, galėtų būti naudojama kaip biologinis ginklas.
Virusologo Rono Fušjė (Ron Fouchier) vadovaujama tyrėjų grupė Erazmus medicinos centre (Erasmus Medical Centre) Olandijoje įvykdė penkias H5N1 viruso mutacijas. Atlikus eksperimentą paaiškėjo, jog minėtasis virusas dabar plistų nepalyginamai lengviau.
Mėgindami geriau pažinti H5N1 virusą, modifikuotą jo versiją tyrėjai išmėgino atlikdami bandymus su šeškais, kurių kvėpavimo takų struktūra yra labai artima žmogaus kvėpavimo takų struktūrai (žinutę apie šį tyrimą esame publikavę).
R. Furšjė žiniasklaidos antpuolio tikėjosi, mat jis jau yra nusisamdęs komunikacijos strategijų ekspertą. Virusologas neslepia, jog jo sukurtas gripo štamas yra vienas iš pavojingiausių virusų, kokius tik galima sukurti. Mokslininkas ryžtingai nusiteikęs viešai publikuoti ataskaitą, kurioje būtų detalizuojama, kaip buvo sukurta ypač pavojinga viruso modifikacija.
Tai – ne vienintelis tyrimas, sukėlęs aršius debatus dėl mokslo tyrimų laisvės suvaržymų ir reguliavimo eksperimentų, kurių rezultatai gali suteikti naudingų žinių apie jų įtaką visuomenės sveikatai, tačiau kartu gali būti panaudoti kaip biologinio terorizmo priemonė. Panašių eksperimentų su H5N1 virusu yra atlikusi jungtinė Viskonsino universiteto ir Tokijo universiteto mokslininkų komanda. Abiejų tyrimų ataskaitas šiuo metu peržiūri JAV Nacionalinė Mokslo patariamoji valdyba biologinio saugumo klausimais (U. S National Science Advisory Board for Biosecurity – NSABB). Ši institucija neturi galios uždrausti publikacijas, tačiau mokslinių žurnalų redakcijoms gali rekomenduoti šių straipsnių nepublikuoti.
„Negaliu įsivaizduoti patogeninio organizmo, kuris keltų didesnę baimę nei šis“, – atvirai pareiškė NSABB vadovas Polas Keimas (Paul Keim). – Mano įsitikinimu, juodligės (angl. – anthrax) keliama grėsmė, lyginant ją su šio viruso grėsme, yra juokinga.“
Paprastai mokslinių tyrimų ataskaitos visada būna viešos, kad tyrėjų nuveiktus darbus peržiūrėti ir rezultatus pertikrinti galėtų kolegos iš viso pasaulio. Tačiau, paukščių gripo genetinės modifikacijos atveju, labai daug mokslininkų pasisakė už tai, jog šio tyrimo rezultatai būtų uždrausti.
Nepaisant didžiulio sujudimo, biologinės gynybos ir gripo virusų ekspertas Maiklas Osterholmas (Michael Osterholm), vadovaujantis Minesotos universiteto (JAV) Infekcinių ligų tyrimų ir strategijos centrui (Center for Infectious Disease Research and Policy at the University of Minnesota) mano, jog tyrimo rezultatai medicininiu apsektu yra labai svarbūs. Nepaisant to, mokslininkas pripažino, jog, jei būtų nuspręsta šių tyrimų rezultatus publikuoti viešai, tam tikra informacija būtų nutylėta ir prieinama griežtai tik tiems, kuriems tokius dalykus žinoti būtina.
„Nenorėtume piktavaliams į rankas įteikti instrukciją, kurioje būtų nupasakota, kaip virusus modifikuoti, jog šie taptų itin pavojingi“, – paaiškino M. Osterholmas.
Parengė Saulius Žukauskas
SXC hu – Andrzej Pobiedzinski nuotr.
