Ekonomiškai išsivysčiusių valstybių – Vokietijos, JAV – mokslininkai laboratorijose jau tiria kambariuose auginamus augalus. Jie įrodė, kad ne tik maistui, popieriaus ar pluošto gamybai galima juos panaudoti. Augalai sukuria sveiką aplinką kitiems organizmams. Taip pat ir žmonėms.
Pasirodo, naujų namų statymui ir įrengimui naudojamos sintetinės medžiagos į aplinką išskiria labai daug kenksmingų žmogaus sveikatai cheminių junginių. Amerikiečiai pastebėjo, kad žmonės, gyvenantys naujame ekonominės klasės name labai dažnai serga. Jų negalavimai primena gripo požymius – skauda galvą, gerklę, jaučiamas nuovargis, silpnumas, mažėja darbingumas. Pradžioje gydytojai jokios ligos konstatuoti negali. Bet laikui bėgant, tai gali išsivystyti į rimtus sveikatos sutrikimus.
Užtenka nelaimėliui apsigyventi kokiame sename name ar netyčia išvažiuoti į gamtą – visi ligų požymiai dingsta.
Tada mokslininkai paėmė du didelius sandarius konteinerius ir juos vienodai įrengė. Tik viename dar pristatė augalų. Žmonės, kurie gyveno kartu su augalais, jautėsi puikiai, o kitame konteineryje greitai susirgo.
XX a. pabaigoje Tarptautinis gyvenamosios aplinkos kokybės centras įrodė, kad blogos savijautos priežastis yra prastos kokybės patalpų oras, o simptomus pavadino nesveiko namo sindromu.
Tai ką daro augalai, jeigu gyvenant kartu su jais, galima išlikti sveikais?
Iš oro šalina nuodingas chemines medžiagas
Vokiečių mokslininkai ištyrė uždarų patalpų orą ir nustatė, kad jame yra daugiau negu 1000 pavadinimų nuodingų medžiagų, tarp kurių 250 yra labai nuodingos, o 15 – vėžį sukeliančios.
Apie 150 pavadinimų lakiųjų medžiagų prakaituodamas ir kvėpuodamas išskiria pats žmogaus organizmas. Tai acetonas, etilo ir metilo alkoholiai, amoniakas, anglies monoksidas ir kt. Labai daug nuodingų medžiagų išskiria statybinės ir interjero apdailos medžiagos – medžio plaušo plokštės, vamzdynai, sintetinės kiliminės dangos, dažai, lakai.
Žmonių gyvenimo kokybei gerinti naudojami įvairūs prietaisai – dujinės viryklės , spausdintuvai , kompiuteriai, kopijuokliai taip pat išskiria kenksmingas medžiagas.
Yra daug būdų, kaip valyti patalpų orą. Galima įrengti sudėtingą kondicionavimo sistemą, kuri atskirs kenksmingas medžiagas ir praturtins reikalingomis. Bet tai labai brangi sistema, kurios veikimui reikės sunaudoti daug energijos.
Pigesnį ir patikimesnį būdą pasiūlė amerikiečiai. Jie NASA tyrimų bazėje įrodė, kad kambariniai augalai gali pagerinti uždarų patalpų oro kokybę, pašalindami jame esančias nedideles nuodingų medžiagų koncentracijas. Jie ištyrė tik 50 dažnai kambariuose auginamų augalų. Ir visi jie valė iš oro vienokias ar kitokias medžiagas. Todėl galime teigti, kad ir kiti augalai valo orą nuo nuodingų medžiagų. Taip pat egzotiškus vaisius vedantys augalai ne tik puoš mūsų kambarius, užaugins skanių vaisių, bet ir valys patalpų orą.
Dažniausiai uždarų patalpų ore aptinkamos nuodingos medžiagos
Formaldehidas H2CO
Poveikis žmonėms: net mažos koncentracijos dirgina viršutinius kvėpavimo takus, sukelia nuolatinį galvos skausmą ir pykinimą, pažeidžia žarnyno veiklą. Taip pat sukelia vėžinius susirgimus, alergines reakcijas (kosulį, akių ašarojimą), nėštumo patologijas, bronchų spazmus, dirgina akių gleivinę, mažina regėjimą.
Namuose aptinkamas: medžio drožlių plokštėse, kiliminėse dangose, kai kuriuose klijuose ir lakuose, dujinių viryklių dujose, plastikiniuose paketuose ir induose iš melamino, popieriniuose rankšluosčiuose ir nosinėse.
Toluolas C6H5CH3
Poveikis žmonėms: Sukelia vėžinius susirgimus, galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, vėmimą,
garai turi narkotinį poveikį. Veikia centrinę nervų sistemą, erzina odą, akis, sukelia nėštumo patologijas.
Namuose aptinkamas: kopijuokliuose, lazeriniuose spausdintuvuose, hermetikuose, kiliminėse dangose, sienų apmušaluose, lakuose, dažuose, nagų lako valikliuose.
Benzolas C6H6
Poveikis žmonėms: Tai taip pat vėžį (kraujo) sukelianti medžiaga. Kaupiasi riebaliniame audinyje. Pažeidžia kepenis, inkstus ir kaulų smegenis. Sukelia traukulius, genų mutacijas, mažina arterinį spaudimą. Nuo mažų koncentracijų skauda galvą, mažėja apetitas, didėja nervingumas.
Namuose aptinkamas: tabako dūmuose, spausdintuvuose, kiliminėse dangose, dažuose, lakuose.
Trichloretilenas C2HCl3
Poveikis žmonėms: sukelia vėžį (kepenų), pažeidžia centrinę nervų sistemą, akis, odą, kepenis.
Namuose aptinkamas: dėmių valikliuose, dažuose, lakuose, plastmasės klijuose.
Acetonas CH3COCH3
Poveikis žmonėms: kaip narkotinė medžiaga pažeidžia visus centrinės nervų sistemos organus.
Namuose aptinkamas: dažų tirpikliuose, nagų lako valikliuose, naujai nudažytuose paviršiuose.
Amoniakas NH3
Poveikis žmonėms: dirgina akių gleivinę, viršutinius kvėpavimo takus, sukelia kosulį, gerklės perštėjimą, skausmus krūtinėje, esant didelėms koncentracijoms sustabdo kvėpavimą. Namuose aptinkamas: tabako dūmuose, išsiskiria iš veikiančių kompiuterių, spausdintuvų ir kopijavimo aparatų.
Augalai ore sunaikina mikroorganizmus
Žmonių darbo ir gyvenamosiose patalpose dauginasi įvairūs mikroorganizmai – bakterijos, mikroskopiniai grybai. Tarp jų yra tokių, kurie sukelia ligas.
Dažniausiai sutinkami yra stafilokokai. Jie yra paplitę ore, dirvožemyje, vandenyje, nuolatos gyvena ir dauginasi ant žmogaus odos ir gleivinės. Ją pažeidus, esant silpnam imunitetui, sukelia pūliavimus.
Streptokokai sutinkami rečiau, bet taip pat kelia grėsmę žmonių sveikatai.
Žarnyno lazdelės dauginasi žmonių žarnyne. Bet jeigu jos yra aptinkamos ore, tai tampa pavojingomis žmonių sveikatai.
Labai pavojingos žmonių sveikatai yra klebsielės. Jos sukelia plaučių uždegimą, meningitą, pūlingą pleuritą.
Dabar ypač plinta grybiniai susirgimai. Tai ne tik odos ligos. Mikromicetai apsigyvena žmogaus viduje ir ten dauginasi įvairiuose audiniuose, kraujagyslėse.
Kai kurios mikromicetų rūšys (Alternaria alternata, Fusarium acuminatum) sintetina toksinus ir jais teršia aplinką.
Mikroorganizmai yra labai maži, bet atsparūs aplinkos sąlygoms. Jų sunaikinimui naudojamos cheminės medžiagos, kurios kenkia žmonių sveikatai. Geresnis būdas valdyti mikroorganizmų skaičių yra augalų auginimas uždarose patalpose. Augalai į aplinką išskiria lakias fitoorganines medžiagas, kurios sunaikina mikroorganizmus arba trukdo jiems daugintis. Tai įvairūs eteriai, spiritai, fenoliai, terpenai.
Valo orą nuo dulkių
Uždarose patalpose nuolatos kaupiasi dulkės, kurios patenka iš lauko. Kvėpuodami tokiu oru užteršiame plaučius.
šioje situacijoje taip pat gali padėti augalai. Jie garina vandenį ir drėkina aplinkos orą. Vandens mikroskopiniai lašeliai prilimpa prie dulkių, jos pasunkėja, nusėda ant horizontalių paviršių ir pačių augalų lapų. Reikia tik drėgna šluoste iš ten jas nuvalyti.
Drėkina orą
Žmonės gerai jaučiasi, kai santykinis oro drėgnumas yra 45 – 55%. Esant mažesniam, pasireiškia nemalonūs pojūčiai – sausėja oda, džiūsta akių, nosies gleivinė, lūžinėja nagai. Sausas oras gali būti bronchito ir net plaučių uždegimo priežastimi. Ekologiškiausias oro drėkintuvas yra augalai. Jie į aplinką išgarina apie 98% laistymui sunaudoto vandens. Tą jie atlieka nenaudodami jokios papildomos energijos. Į orą patenka labai švarus vanduo, be jokių cheminių priedų – tik H2O molekules.
Praturtina orą lakiomis medžiagomis
Kai kurie augalai kvepia, nes į aplinką išskiria kvapiuosius eterinius aliejus.
Nuo seno žmonės pastebėjo, kad rožių ir levandų kvapas padeda atgauti jėgas po įtempto darbo.
Dabar nustatyta, kad eukaliptų, lauramedžių kvapas šalina nuovargį, citrinmedžių – retina širdies susitraukimų skaičių, mažina arterinį spaudimą. Kvapiosios pelargonijos lapų kvapas padeda sergant neurozėmis, nemiga. Mirtų kvapas – gerina nuotaiką, mėtų – reguliuoja širdies ritmą, rozmarino – gerina atmintį.
Išskiria į orą deguonį
Augalai kvėpuoja visą laiką – dieną ir naktį. Deguonį į aplinką išskiria tik šviesiuoju paros metu. Todėl nuo seno yra paplitusi nuomonė, kad miegamuosiuose kambariuose augalai yra pavojingi žmonėms. Bet Kelno mokslininkai įrodė, kad naktį augalai sunaudoja tik 1 – 2% to deguonies kiekio, kurį pagamino dieną.
Deguonies jonai yra priskiriami lengvųjų neigiamų jonų grupei, nuo kurių skaičiaus ore priklauso žmonių sveikata. Jie aprūpina energija, reguliuoja kvėpavimo fermentų ir medžiagų apykaitos aktyvumą, gerina kraujo sudėtį, didina organizmo atsparumą. Lengvaisiais jonais prisotintame ore žmonės greičiau pasveiksta, o sveiki yra fiziškai ir protiškai aktyvūs.
Pagal mokslininkų paskaičiavimus, žmonėms sveika aplinka yra tada, kai viename kubiniame centimetre oro yra ne mažiau 3000 lengvųjų jonų. Minimalus kiekis – turėtų būti 600. Bet dažniausiai viename kubiniame centimetre gyvenamųjų kambarių oro yra tik 20 – 80 lengvųjų jonų.
Įrodyta, kad augalų išskiriamos lakiosios organinės medžiagos padeda susidaryti lengviesiems jonams. Užtenka, kad ore jų būtų 0,5 mg viename kubiniame centimetre, kad šis procesas vyktų.
Augalai veikia psichoemocinę žmonių būseną
Augalai per savo formas ir spalvas veikia žmonių psichoemocinę būseną. Emociškai žmogų veikia pati augalo forma, siluetas. Aktyvina augalai, kurių laja yra siaura, piramidiška, koloniška, o šakos ar lapai yra išsidraikę. Ramina tie, kurie yra rutulio, ovalo formos arba nusvirusiomis, prigludusiomis šakomis ir lapais.
Dažniausiai patalpose auginami augalai dėl žalių lapų. Žiūrint į juos pailsima, nes akys sunaudoja nedaug energijos.
Stipresnį poveikį daro tie augalai, kurių lapai yra margi. Raudonai žali, melsvai raudoni lapai veikia raminančiai. Šviesiai žali, pilkšvi lapai sukuria lengvumo jausmą. Margai raštuoti lapai didina darbingumą.
Stipriausią poveikį žmogui daro žiedų spalvos. Šaltos spalvos – mėlyna, violetinė – ramina nervų sistemą, atpalaiduoja raumenis, gerai nuteikia miegui. Šiltos spalvos – raudona, oranžinė, geltona – aktyvina žmogaus organizmą, didina darbingumą, mažina nuovargį. Augalai rožinės spalvos žiedais pašalina liūdesį, melancholiją. Oranžinės spalvos – veikia tonizuojančiai, gydo depresiją. Žiūrint į augalus su geltonais žiedais, galima pailsinti akis po darbo su kompiuteriu.
Svarbiausia priežastis, kodėl auginame ir kodėl reikia auginti augalus yra ta, kad jie leidžia kiekvienam žmogui pasijusti svarbiu ir visada atsidėkoja už jiems skiriamą dėmesį. To kartais taip trūksta santykiuose tarp žmonių. Grįžus namo po sunkios darbo dienos malonu pažiūrėti į mūsų solidžiai atrodančius augintinius, kurie jau pergyveno daugybę krizių, bet po jų tapo dar stipresni. Jausti, kad jų gyvavimas priklauso nuo mūsų pastangų. Ir kartu žavėtis, kaip reaguoja į mažiausią mūsų dėmesį – augina naujus lapus, žydi, nokina vaisius.
Teresė Jokšienė,
Lietuvos edukologijos universitetas
Vido Venslaviškio nuotr.
