„Artėja individualiai pacientui pritaikytų vaistų ir kosmetikos priemonių gamybos era. Vaistų gamybai pasitelkus trimačius spausdintuvus, šioje srityje laukiama didžiulio perversmo“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vadovė profesorė Jurga Bernatonienė.
Mokslininkė tyrinėja veikliąsias vaistines medžiagas ir kuria technologijas, kurios šias veikliąsias medžiagas veiksmingiausiai pristatytų į reikiamą žmogaus organą.
Šiuo metu prof. J. Bernatonienė su kolegomis planuoja LSMU išbandyti trimačio tablečių spausdinimo galimybes: į vieną tabletę bus bandoma „įspausdinti“ keturias skirtingas veikliąsias medžiagas.
„Trimačiu spausdintuvu veikliąsias vaisto medžiagas būtų galima tarsi „užrakinti“, kad jos atsipalaiduotų tiksliai reikiamu laiku, vietoje daugelio tablečių būtų galima vartoti tik vieną – lengviau nuryjama, be nemalonaus skonio.
Profesorė Jurga Bernatonienė
Į tabletes įmanoma įterpti mikrokapsulių, jas padengti medžiagomis, kurios reguliuotų vaistinės medžiagos išsiskyrimą. Toks gamybos būdas sumažintų vaistų šalutinį poveikį“, – ateities technologijos galimybes vardino mokslininkė.
Būdų išleisti veikliąsias medžiagas – daug
Vaistų farmacinė forma gali būti įvairi: tabletės, kapsulės, tirpalai, sirupai, žvakutės, geliai, purškalai, kremai. Mokslininkė ieško būdų, kaip padaryti, kad veiklioji medžiaga kiekvienoje vaisto ar kosmetikos gaminio formoje atsipalaiduotų efektyviausiu būdu, o preparatas būtų saugus, kokybiškas, veiksmingas.
Remiantis prof. J. Bernatonienės tyrimų rezultatais, sukurta naujų, unikalių, natūralios kilmės farmacinių formų. Štai augalinės kilmės peletės – itin stabilios, veikliosios medžiagos iš jų atsipalaiduoja per tam tikrą laiko tarpą, vadinasi, vaistas veikia ilgiau, palaipsniui.
Skysčio kietojoje fazėje, vadinamojo likvisolio, technologija taikoma, kai reikia atpalaiduoti sunkiai tirpstančias veikliąsias medžiagas. Aktyviųjų mikrokapsulių gamybos technologija padeda preparate išlaikyti lakiuosius junginius, kaip eteriniai aliejai. Veikliųjų medžiagų pripildytų liposomų sudėtyje yra odai giminingų fosfolipidų.
Šios ir daugelis kitų naujovių išsyk panaudojamos praktikoje, neretai – visiškai naujiems preparatams gaminti. Moderniose LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro laboratorijose gimsta įdomių, pažangių gaminių, kurių sudėtyje – retos, vertingos veikliosios medžiagos, išgautos pasitelkus biotechnologijas ir pažangius mokslinius tyrimus.
Technines ir infrastruktūros galimybes, sutelktas Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre, papildo svarus pačių mokslininkų įdirbis.
Pastaraisiais metais LSMU farmacijos mokslininkams yra tekę kurti ir inovatyvių vaistų, ir odos priežiūrai skirtų produktų su tokiais ingredientais, kaip Negyvosios jūros mineralai, augalų kamieninės ląstelės, placenta, ryžių vanduo, ožkos priešpienis, rudieji dumbliai, juodieji perlai.
Pernai didžiulio susidomėjimo sulaukė LSMU mokslininkų grupės sukurtas antiaritminis preparatas iš kvapiosios aniužės žolinės žaliavos. Produktas, išskirtas iš gausiai šalyje randamos piktžolės, tapo pirmuoju Lietuvoje sukurtu ir tarptautiniu mastu patentuotu natūralios kilmės vaistiniu preparatu.
Ekstraktai – iš dumblių, durpių, dobilų
–Kaip atrandate tokių įdomių, retų, netradicinių veikliųjų medžiagų?– paklausėme prof. J. Bernatonienės.
–Neretai paieškos objektą pasiūlo verslininkai: šalies verslo įmonių susidomėjimas taikomųjų mokslinių tyrimų galimybėmis šiuo metu labai išaugęs. Viena įdomesnių veikliųjų medžiagų, su kuria daug pastaruoju metu dirbome – gintaro dulkės: su jomis esame sukūrę ir pagaminę kosmetinių kremų, o šiuo metu pageidaujama burnos priežiūros preparatų.
Gaminome kremų, tepalų, kapsulių, kurių sudėtyje – kanapių aliejus. Labai įdomu buvo dirbti su dumbliais – sukurtos paklausios odos priežiūros priemonės iš rudųjų dumblių ir jūros planktono. Neseniai išgavome ekstraktą iš durpių, kurių veikliosios medžiagos panaudotos inovatyviam kremui gaminti.
Bet pasitaiko, kad tinkamiausia medžiaga atrandama ne iš karto. Taip nutiko ir su kvapiąja aniuže. Ja susidomėjome ne išsyk – juk tai piktžolė. Tačiau sudomino, kodėl literatūroje nėra aprašyta jokių šio augalo tyrimų. Paaiškėjo, kad žolynas turi begalę veikliųjų medžiagų – tereikėjo rasti tinkamiausią metodą, kaip jas išgauti ir kaip panaudoti vaisto formos gamybai.
–Ar Jūsų tyrimais domisi jaunoji mokslininkų karta, ar turite kam perduoti patirtį?
–Visuose mano mokslo tyrimuose gausiai dalyvauja jaunimas. Per 15 metų parengiau per 30 magistrantų, vadovavau šešiems daktaro disertacijas rengusiems mokslininkams.
Džiugu, kad jaunieji mokslininkai taip entuziastingai įsitraukia į mokslo veiklą, žavi jų smalsumas, noras atrasti. 2014 m. pradėjęs veikti LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras buvo tikra investicija į ateitį: pasitelkę modernią įrangą, galime ne tik patys kurti įdomius ir technologiškai pažangius gaminius, bet ir džiaugtis tvirtais jaunųjų tyrėjų žingsniais.
Štai šiuo metu drauge su doktorante Inga Matulyte tyrinėjame muskato riešutus. Pavyko gauti stiprių rezultatų: atradome anksčiau nepastebėtų junginių, tikimės veikliąsias ekstrakto medžiagas panaudoti tolesniems tyrimams. Daug vilčių kelia doktorantės Jurgos Andrėjos Kazlauskaitės tiriama žaliava – dobilų žiedai. Tad gali būti, kad netrukus bus sukurtas dar vienas vertingas produktas.
……………………………….
Profesorė Jurga Bernatonienė – 2020 m. Lietuvos mokslo premijos laureatė. Premija mokslininkei skirta už darbų ciklą „Inovatyvūs farmacijos produktai: veikliųjų junginių paieška, technologinis funkcionalizavimas ir praktinis taikymas (2005–2019)“.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto nuotr.
