Taip teigia Vilniaus universiteto profesorė, medicinos mokslų daktarė Janina Tutkuvienė, kurios viena iš interesų sričių – biologinė antropologija.
Ar greitai žmogus keičiasi? Viename iš jūsų atliktų tyrimų rašoma, kad per 100 metų žmonių ūgis pakito nuo keliolikos iki beveik 20 cm.
Žmogus keitėsi visais laikais. Tai galima atsekti remiantis istoriniais šaltiniais, iškastinio žmogaus skeleto duomenimis. Visi žino, kad mūsų protėvių protėviai buvo žemesnio ūgio. Mūsų istorijoje būta laikotarpių, kai žmonių ūgis didėjo ar mažėjo. Negalima teigti, kad vadinamoji ūgio didėjimo tendencija buvo stebima tik XX a. viduryje ir daugiau taip niekada nebuvo. Lietuvoje taip pat pastebėta įvairių ūgio kitimo laikotarpių.
Tai lėmė gamtos sąlygos? Badai, marai?
Taip. Šgio pokyčiams didelės reikšmės turi ir išorinės sąlygos. Kodėl kinta žmogaus kūnas erdvėje, yra šimtai teorijų. Kalbant apie proporcijų kaitą ir stambumą, realiausias paaiškinimas yra mityba, fizinis krūvis ir kitos išorinės sąlygos, prie kurių reikia prisitaikyti. Pavyzdžiui, dar iki XX a. pr. egzistavo palyginti griežtos geografinės kūno sudėjimo ir dydžio taisyklės. Dabar pasaulis tampa globalesnis, žmonės migruoja, maišosi, tuokiasi tolimos populiacijos. Galbūt šiandien taip griežtai nebegalėtume taikyti tokių taisyklių, tačiau jos išlieka svarbios ir šiandien.
Žinome, kad šiaurės kraštuose žmonės dažniausiai yra aukštesni ir stambesni, nes didesnis žmogaus kūno paviršius aplinkai atiduoda santykinai mažiau šilumos. Taip pat šiaurės kraštuose pagrindinis maistas ilgą laiką buvo mėsa, tik paskui atsirado ir žemdirbystė. Tuo tarpu pietų kraštuose žmonės daugiau mito augalija, smulkiais gyvūnais.
Ar tiesa, kad moterų kūną mažiau veikia tokie veiksniai, kaip maisto trūkumas. Kodėl?
Moteris yra labiau apsaugota pačios gamtos. Vyrams buvo suteikta didesnė jėga. Tačiau už didelį kūną ir didesnę fizinę jėgą reikia „susimokėti“ – vyrai dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Moterys yra labiau linkusios kaupti riebalinį audinį, ypač klubų, šlaunų, rankų srityse. Adaptavosi ir išliko tik tos, kurių organizmas galėjo kaupti riebalinį audinį. Kodėl atsitiko taip, kad vieni kūno sudėjimo bruožai priskiriami vyrui, kiti – moteriai? Čia smarkiai padirbėjo ne tik biologinės, bet ir kultūrinės bei socialinės antropologijos specialistai, psichologai. Per visą savo istoriją žmonės nuolat stebėjo aplinką, kaupė empirinius duomenis ir ilgainiui suprato, kas sveika, kas – ne, kas naudinga, o kas – ne.
Buvo pastebėta, kad jei moteris kaupia daugiau riebalinio audinio anksčiau minėtose vietose, jos vaisingumas ir reprodukcinės galimybės yra geresnės. Jei riebalinis audinys kaupiasi kitur, pavyzdžiui, liemens srityje, tokios moterys labiau linkusios į širdies ir kraujagyslių ligas. Labai įdomų dalyką atkleidė dar vienas neseniai atliktas tyrimas: paaiškėjo, kad motinų, kurių riebalinis audinys daugiau susikaupęs šlaunų ir klubų srityje, vaikai turi aukštesnį intelekto koeficientą. Riebalinis audinys turi polinesočiųjų rūgščių, labai reikalingų visai gemalo ir vaisiaus raidai, ypač nervų sistemai.
Pixabay.com/AnnaliseArt nuotr.
Jūsų ir kolegų tyrimai rodo, kad vaikus paveikia tai, jog dabartinės mamos yra ypač liekno kūno gerbėjos. Kaip vaikus veikia mamų polinkis nesveikai maitintis, laikytis alinančių dietų?
Pastaruoju metu daugelyje šalių atliekami labai modernūs tyrimai. Juos galima priskirti vadinamajai augimo ir sveikatos programavimo tyrimų grupei. Olandų „bado žiemos“ ir Leningrado blokados studijos pateikė skirtingus rezultatus. Olandai pastebėjo, kad tų asmenų, kurie per karą kentė badą, palikuonys yra labiau linkę tukti. Tuo tarpu Leningrado blokados studija paskelbė, kad badavusių ir nebadavusių asmenų palikuonys vieni nuo kitų beveik nesiskiria. Mokslininkai „užsikabino“ ir pradėjo vykdyti tyrimus, kaip skirtinga mityba siejasi su kelių kartų palikuonių mityba. Jau dabar matyti, kad kai kurie sveikatai nepalankūs požymiai išryškėja tik antroje kartoje ir tik vėlesnėse jų gyvenimo fazėse.
Reikėtų pasakyti vieną labai svarbų dalyką – mamų, kurios ne tik prieš nėštumą, bet ir nėštumo metu sugalvotų laikytis dietos, vaikeliai turėtų mažesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar nutukti, bet neurologinis išsivystymas tikrai būtų prastesnis. Organizmas iš dviejų blogybių dažniausiai renkasi mažesnę. Matyt, ir mums taip reikėtų mąstyti. Tačiau eksperimentai dar nesibaigia, neaišku, kokie bus galutiniai rezultatai. Tikrai nesiūlau moteriai, kuri iki nėštumo badavo, badauti ir per nėštumą. Jokiu būdu. Manyčiau, kad reikia tiesiog normaliai valgyti.
Chirurgas M.Starkas sugalvojo ir pristatė saugesnį cezario pjūvio būdą, šiuo metu taikomą daugybėje pasaulio valstybių. Dabar kai kuriose šalyse net 9 iš 10 vaikų gimsta per cezario pjūvio operacijas. Lietuvoje – maždaug kas ketvirtas kūdikis. M.Starkas sako, kad jei taip bus ir toliau, moterys nesugebės pačios gimdyti vaikų, nes susitrauks dubens kaulai.
Per kiek kartų tokie pokyčiai gali įvykti?
Jei galėtume į tai atsakyti, laimėtume Nobelio premiją. Jei kažkur kažkas nereikalinga, organizmas visada taupo. Todėl ir dubuo tokiu atveju galėtų mažėti. Šiandien žinome tam tikrus paveldimumo dėsnius ir daugelio požymių paveldėjimo mechanizmus, tačiau paveldimumą lemia ir net keičia tam tikri išoriniai veiksniai. Prie jų galima priskirti mitybą, įvairius socialinius, ekonominius ir ekologinius veiksnius, gyvenimo būdą. Visa tai, kas vyksta aplinkui, gali keisti, modifikuoti tam tikrų genų poveikį.
Tačiau niekaip negaliu įsivaizduoti tokio dalyko, kad visos moterys pradėtų gimdyti nenatūraliai. Visada egzistuoja sveiko proto ribos. Per socialinius tinklus plintantis gimdymo ir skausmo baimės fenomenas, matyt, veikia daugelį jaunų moterų. Žinoma, kartais gimdymas komplikuojasi, bet visuomet yra gydytojai akušeriai-ginekologai, kurie padeda ir, jei reikia, daro cezario pjūvį.
Kita vertus, pastaruoju metu ypač vertinami natūralūs dalykai, produktai. Visuomenė atranda pusiausvyrą?
Esame tauta, kuri daugiau nei 90 proc. dalykų daro tinkamai. Aš optimistė, be to, manau, kad mūsų nepatiklumas, konservatyvumas dažnai sustabdo daugelį neigiamų reiškinių ir jų plėtrą. Dabar matome skirtingų šalių patirtį, todėl galime pasimokyti iš neigiamų pavyzdžių. Žinome, kokie veiksniai kitose šalyse lėmė nutukimo epidemiją. Gerai, kad dabar yra daugybė laidų, kuriose raginama maistą gamintis patiems, rinktis sveiką gyvenimo būdą, judėti ir pan. Jei ir spėjome įšokti į nuvažiuojantį „tukimo epidemijos“ traukinį, matyt, tik į paskutinį vagoną.
Pixabay.com/abigail2resident nuotr.
Panašiai yra ir su mada gimdyti nenatūraliai. Lietuvoje ji dar nespėjo suklestėti, o jau girdime apie neigiamas to pasekmes. Manoma, kad vaikai, gimę natūraliu būdu, yra aukštesnio intelekto, labiau prisirišę prie mamų ir t. t. Taip pat manoma, kad per gimdymą vaikas gauna labai daug „gerųjų“ streso hormonų, kurie paskui jam gyvybiškai reikalingi imuninei sistemai, nervų sistemos raidai. Tačiau net jei moteriai buvo atliktas cezario pjūvis, o gimusiam vaikeliui suteikta daug šilumos ir meilės, tikiu, viskas bus gerai.
Klausimai, kuriuos tyrinėjate, šiais laikais labai susiję su senatve. Vidutinė amžiaus trukmė ilgėja. O kaip gyventi, kad senatvė būtų kokybiškesnė?
Pasaulyje yra atlikta daug tyrimų, tačiau turbūt nėra vieno recepto, kuris labai aiškiai nurodytų – jeigu padarysi tą ir aną, sulauksi 135 metų. Tam reikėtų idealių sąlygų, kurias sukurti gali tik fizikai. Kas yra tos idealios sąlygos? Pirma, vaikas turėtų turėti tam tikrus optimalius paveldėtus organizmo ypatumus, antra – jis turėtų augti optimaliai saugioje aplinkoje, teisingai maitintis, judėti ir t. t. Ypač svarbu žinoti, kad nuolatinė įtampa, didelis stresas vaiko raidą gali išmušti iš vėžių. Todėl svarbiausias dalykas – vaikas turi būti saugus emociškai.
Mano kolegos yra tyrinėję žmones, kuriems daugiau nei 100 metų. Paaiškėjo, kad skirtingose ilgaamžiškose populiacijose palaikomi labai stiprūs tarpusavio socialiniai ir emociniai ryšiai. Juk jeigu esi dar kažkam reikalingas, turi gyventi – negali numirti. Ko gero, visiems taip ir reikėtų galvoti. Žinoma, vien norėti neužtenka, tačiau vis dėlto reikėtų daugiau pozityvumo.
Eglė Valionienė
Pixabay.com/Mysticsartdesign nuotr.
