Būsimųjų mamų gastronominiai pomėgiai yra tas veiksnys, kuris lemia daugiavaisio nėštumo galimybę. Būsimosios mamos valgomas maistas kartu su genetiniais polinkiais lemia vadinamojo augimo hormono koncentraciją kraujyje. Šis savo ruožtu sąlygoja didesnio geltonųjų kūnelių kiekio gamybą. Vienas tyrinėtojas amerikietis mano, kad čia svarbiausias gyvulinės kilmės maistas – pienas ir mėsa.
Haris šteinmanas – praktikuojantis Long Ailendo (Niujorko valstija) ginekologas. Jo prižiūrimos moterys gimdė ir po vieną, ir iškart po kelis kūdikius. Gydytojas vedė statistiką ir priėjo prie stebinančių išvadų: nėščiosios, kurios valgė pieno ir mėsos produktus, penkis kartus dažniau gimdė dvynius nei moterys, kurių racione nebuvo gyvulinės kilmės baltyminio maisto.
Specializuotame žurnale „Journal of Reproductive Medicine“ gydytojas pateikia savo surinktus duomenis. „Tai pirmas tokio pobūdžio tyrimas, rodantis, jog galimybė pagimdyti dvynius priklauso ir nuo genetinės predispozicijos, ir nuo mitybos“, – tvirtino H. Šteinmanas, tyrinėjimus atliekantis Long Ailendo „Jewish Medical Center“.
šie rezultatai patvirtina spėjimą, kad nėštumo vienvaisiškumą ar daugiavaisiškumą lemia substancija, į kurią mokslininkai jau seniai atkreipė dėmesį – jos visada aptinkama pradedant dvynius. Ši substancija sąlygiškai pavadinta augimo veiksniu. Jis prilyginamas insulinui, todėl mokslininkai jį pavadino „insulin-like growth factor“ arba tiesiog IGF.
Du ankstesni šios srities tyrinėjimai IGF nurodė kaip lemiantį daugiavaisio nėštumo veiksnį.
Ištyrus daugybę nėštumų nustatyta, kad įvairių Amerikos gyventojų grupių – afroamerikiečių, baltųjų moterų ir azijiečių – IGF koncentracijos kiekis kraujyje skiriasi. Dar daugiau, IGF rodiklis visada aptinkamas gimus iškart keliems mažyliams.
JAV žemės ūkyje IGF naudojamas kaip tiek auginamų mėsai, tiek duodančių pieną gyvulių augimo hormonas. Tyrinėjimai parodė: kepenyse susidarantis hormonas prasiskverbia į gyvulių mėsą ir pieną, kurie vėliau atsiduria parduotuvių lentynose.
Nuo 1970 metų JAV padaugėjo nėštumų, per kuriuos gimė dvyniai. Iki šiolei mokslininkai manė, kad tai susiję su reprodukcinės medicinos pastangomis: dirbtinis apvaisinimas dažniausiai pasibaigia daugiavaisiu nėštumu. Be to, amžius taip pat yra veiksnys, skatinantis gimdyti dvynius, – tikriausiai todėl, kad vyresnes nei trisdešimties metų moteris dažniau stebi reprodukcinė medicina.
Tyrinėjimų rezultatai, teigiantys, kad būtent IGF atsakingi už daugiavaisį nėštumą, labiau primena poroms, norinčioms turėti vaikų, skirtą vadovą. Tačiau H. Šteinmanas nurodo ir tai, kad dvynių gimimas susijęs su komplikacijų rizika. „Nėštumą planuojančios moterys turi apsvarstyti galimybę mėsos ir pieno produktus pakeisti kitais proteino šaltiniais – ypač tose šalyse, kur gyvulių auginimui leidžiama naudoti augimo hormonus.“
"Klaipėda"
