Rimtai nagrinėti juoko poveikį žmogaus organizmui mokslininkai pradėjo gana neseniai – praėjusiame šimtmetyje. Naujo mokslo – gelotologijos (gr. gelos – juokas) atsiradimui pagrindus padėjo tyrinėtojas, amerikiečių neurologas V.Frajus. Jis pirmasis pastebėjo, kad juokas daro įtaką organizmui.
Jis stiprina imunitetą, stabdo streso hormonų (kortizono ir adrenalino) gamybą ir didina endorfinų, mažinančių skausmą, suteikiančių žmogui euforijos pojūtį, kiekį.
Juoką galima traktuoti ir kaip savotišką masažą, nes tada atsipalaiduoja apie 80 raumenų grupių. Pasirodo, jis stiprina širdį ir mažina kraujo spaudimą.
Išsamūs tyrimai parodė, kad juoktis labai sveika žmonėms, patyrusiems insultą ir kenčiantiems nuo lėtinės smegenų išeminės ligos. Mat yra tiesioginis ryšys tarp mimikos raumenų aktyvumo ir kraujo pritekėjimo į smegenis, o šie raumenys labiausiai dirba, kai šypsomės ar juokiamės.
Juokiantis pasikeičia kvėpavimo ritmas: įkvepiama giliau ir ilgiau, o iškvepiama trumpiau. Taip pagreitėja dujų apykaita, o dėl to pagerėja visų organų veikla.
Juoko terapija
Idėja, kad juoką galima naudoti medicininiais tikslais, kilo amerikiečių žurnalistui N.Kazinsui. Jis tikina, kad būtent po kelių savaičių komedijų žiūrėjimo jis išsigydė nuo kaulų ligos. Šiuo metu juoko terapija populiari Amerikoje ir Pietų Europoje. Ji yra trijų krypčių.
Pirmąją galima pavadinti klasikine. Juoko terapeutai per individualius ar grupinius užsiėmimus pasakoja anekdotus, pikantiškas ir juokingas savo gyvenimo istorijas, siūlo pacientams prisiminti šypseną keliančius įvykius, žiūri komedijas, skaito knygas ar tiesiog klausosi diskų, kuriuose įrašytas juokas. Nuodugnūs tyrimai JAV patvirtino, kad kasdien klausantis tokios „muzikos“ galima išsigydyti depresiją be vaistų.
Antra kryptis – medicininė klounada. Ji buvo sukurta 1980 m. Amerikos cirko vadovo M.Kristenseno. Jis sukūrė greitosios klounų pagalbos gydymo įstaigą Bostone. Jos filialų yra jau ir Europoje, o Izraelyje neseniai atsirado nauja specialybė – medicinos klounas, dirbantis vaikų ligoninėse.
Trečia juoko terapijos kryptis – juoko joga. Pagrindinis šio metodo tikslas – išmokyti žmogų juoktis lengvai, natūraliai ir dažnai. Per juoko jogos treniruotes mokoma kvėpuoti pilvu, išreikšti emocijas juokiantis.
Gelotologai mano, kad juoko analizė tiksliai parodo žmogaus pasąmonės vingius, padeda išspręsti vidinius konfliktus, be to, gali apibūdinti asmenybę. Galbūt jie teisūs, juk žmogus išmoksta juoktis anksčiau, nei kalbėti.
Garsai
Iki šiol dar nėra sukurtos vientisos juoko diagnostikos sistemos, tik atskiri, pavieniai psichologų stebėjimai. Tačiau ir jie gana įdomūs. Pavyzdžiui, kai juokiamasi plačiai atverta burna – žmogus ryžtingas.
Juokas „cha cha“ yra atviras, einantis iš širdies, atpalaiduojantis. Taip besijuokiantys žmonės yra nerūpestingi, netgi naivūs.
Juokas „che che“ – nelabai simpatiškas. Jis tarsi bliovimas, drąsus ar net įžūlus, pavydus. Kuo balsė atviresnė, tuo daugiau piktdžiugiškumo, nepagarbos, niekinimo.
Juokas „chi chi“ – ne atpalaiduojantis. Jis kažką slepiantis ir gudrus. Tai ironijos ir piktdžiugiškumo mišinys su potekste, kėslais. Taip juokiasi žmonės, nepasakantys visos tiesos.
Juokas „cho cho“ skamba pagyrūniškai, grasinamai, su abejone ir kritiška nuostaba. Tokie žmonės negali nuslėpti maištingo būdo. Dažniausia toks juokas slepia ironiją ir nepritarimą.
Juokas „chu chu“ – ne visai tikras. Girdima paslėpta baimė, baikštumas, būdingas prietaringiems, bijantiems kritikos žmonės.
Juokas kenkia?!
Kad ir kaip būtų keista, taip. Beje, ne juokas, o jį sukeliančios priežastys. Senovės graikai manė, kad sarkastiški žmonės nėra savimi pasitikintys, juos valdo dažnos nuotaikų kaitos, yra melagiai, žiaurūs. O tokie serga širdies, skrandžio ir kepenų ligomis. Z.Froidas tikino, kad ironija ir sarkazmas – užmaskuotas agresyvus elgesys. O kadangi agresija yra seksualinių fantazijų atspindys, tai norų tramdymas, realizuojamas žodžių agresija, skatina tipiškų neurologinių ir isterinių simptomų susidarymą.
Analizė
Jei atlošiate galvą, esate patiklus, kartais elgiatės spontaniškai, neapgalvotai, remiatės jausmais.
Jei juokdamiesi ranka liečiate veidą ar galvą, jūs svajotojas. Reikėtų būti blaivesnio proto ir realiau žiūrėti į gyvenimą.
Jei pirma nulenkiate galvą ir paskui tyliai kikenate, esate sąžiningas, mokantis prisitaikyti prie situacijos. Jums reikėtų mažiau save kontroliuoti.
Jei suraukiate nosį, jūsų jausmai ir požiūris dažnai keičiasi, esate emocionalus ir veikiausiai kaprizingas.
Jei juokiatės garsiai, esate temperamentingas, reikėtų būti saikingesniam.
Jei juokdamiesi laikotės už smakro, esate jaunatviškas, kad ir kokio amžiaus būtumėte.
Jei prisimerkiate, esate pasitikintis savimi, veiklus ir užsispyręs. Jums būtų naudinga pažiūrėti į save iš šalies.
Parengė R.Ukrinaitė
Nuotr. Jei juokdamiesi atlošiate galvą, esate patiklus, kartais elgiatės spontaniškai, neapgalvotai, remiatės jausmais.
