Mokslininkai, kuriems vadovavo Medicinos tyrimų tarybos Pažinimo ir neurologijos mokslų padalinio Kembridže (D.Britanija) atstovas Mattas Davisas tyrė 12 savanorių, kuriems buvo sušvirkštas skirtingas kiekis anestetiko, vadinamo propofoliu, kuris sukėlė skirtingus mieguistumo lygius. Mokslininkai jau apsimiegojusiems tiriamiesiems davė paklausyti įrašytos kalbos ar kitų garsų ir stebėjo smegenų aktyvumą metodu, vadinamu funkciniu magnetiniu rezonansu (fMRI), rašoma www.nature.com straipsnyje.
Savanorių smegenis buvo aktyvesnės reaguojant į kalbą nei į įprastą triukšmą, o tai verčia manyti, kad ji vis dar sugeba atpažinti ištartus žodžius. Bet smegenų dalis, atsakinga už sudėtingesnį žodžių reikšmės suvokimo darbą, kuomet vienodai tariamų žodžių reikšmės gali skirtis priklausomai nuo konteksto ar rašybos, labiausiai apsimiegojusių tiriamųjų smegenyse buvo visiškai išsijungusi. Neveikė ir ta smegenų dalis, kuri yra atsakinga už prisiminimų apie kalbą susidarymą.
Tai verčia manyti, kad pradedant miegoti smegenys tiesiog išjungia aukštesnio lygio kalbos atpažinimo centrus, todėl akimirkomis prieš užmiegant labai sunku suvokti ar įsiminti tai, kas yra sakoma. Tyrimo rezultatai publikuojami leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Tyrimo rezultatai taip pat parodo, kad kalbos suvokimas gali nusilpti net ir silpnos sedacijos atveju ar būnant tik šiek tiek mieguistu, sakė Kembridžo universiteto (D.Britanija) anesteziologas Davidas Menonas, taip pat dalyvavęs atliekant tyrimą. Pasak jo, tai gali paaiškinti dėl ko „Kartais neprisimenate to, ką sako žmona prieš pat jums užmiegant“.
D.Menonas su kolegomis tikisi, kad toks mokslinis darbas kada nors padės jiems daugiau išsiaiškinti apie operacinėse esančių pacientų sąmoningumo lygius.
Duomenų apie tai, kiek žmonių būna sąmoningi juos operuojant ir kokie atsiminimai jiems išlieka po operacijų, nėra daug. Manoma, kad per operacijas sąmoningi išlieka apie 0,2 proc. pacientų. Atliekant tam tikras specifines procedūras, kuomet anestezuojančiųjų vaistų kiekį reikia rinktis iš mažesnės galimo kiekio spektro dalies (pvz., atliekant Cezario pjūvį, širdies operacijas ir pagyvenusių asmenų operacijas), šis procentinė sąmoningų pacientų dalis gali būti dar didesnė.
Dėl to mokslininkai stengiasi tobulinti metodus, kuriais galima būtų išmatuoti anestezuotų asmenų sąmoningumo lygį. „Nenorime perdozuoti, bet norime išmatuoti, kiek anestetikų yra pakankamai“, – sakė D.Menonas.
Anesteziologas pripažįsta, kad vien ištyrus smegenų aktyvumą sunku pasakyti, ką iš tikrųjų jaučia pacientas. Bet jis tikisi, kad atlikus daugiau tyrimų su silpnai prislopintais sveikais savanoriais bus galima tiksliai aprašyti jų kognityvinius patyrimus ir išsiaiškinti koks smegenų aktyvumas atitinka tuos patyrimus. „Tai turėtų būti vertinama kaip pirmas žingsnis bandant kalibruoti smegenų reakcijas“, – sakė mokslininkas.
Jis pažymėjo, kad dėl to, jog atmintis būna nuslopinama anksčiau už kitas su suvokimu susijusias funkcijas, pacientai gali suvokti, kas vyksta juos operuojant, bet vėliau nieko apie tai nebeprisimena arba prisimena miglotai. Dėl to tikėtina, kad pacientai patirs potrauminį stresą ar prasčiau sveiks pačiam pacientui nesuprantant dėl ko ir nesugebant paaiškinti medikams kas atsitiko. „Jie gali suvokti tai, kas vyksta, bet kiti apie tai iš jų niekada nesužinos“, – sakė D.Menonas.
Kita sritis, kuriai šis mokslinis darbas gali būti naudingas – tai asmenų, esančių vegetatyvinėje ar minimaliai sąmoningoje būsenoje suvokimo matavimas. Nors esant tokioms būklėms išoriškai visiškai arba beveik visiškai nebūna jokių išorinių sąmoningumo ženklų, ankstesniais tyrimais nustatyta, kad pacientai potencialiai gali atlikti gana aiškius veiksmus – pavyzdžiui, įsivaizduoti, kad jie vaikščioja po namus ar žaidžia tenisą.
SXC nuotr.
