Naujausi moksliniai tyrimai leidžia tvirtinti, kad antsvorio turintys ar nutukę moksleiviai daugiau rizikuoja dėl gyvybiškai svarbaus vitamino D ir geležies stokos. Matyt, ši problema dar didės, nes po karantino dėl COVID-19 vaikų nutukimo rodikliai ženkliai išaugo.
Specialistai dažnai įspėja, kad nutukimas paveikia kiekvieną organą, o perspektyvoje skatina širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos ligas, cukrinį diabetą, kai kuriuos vėžinius susirgimus ir kt. Vis tik nutukimo problema palieka neatsakytų klausimų, o moksliniai tyrimai atskleidžia netikėtus šios lėtinės ligos vystymosi aspektus.
Skatina tirti vitamino D kiekį
Vis daugiau duomenų rodo, kad tunkantys vaikai ir paaugliai susiduria su didesne gyvybiškai svarbaus vitamino D stokos rizika. Tai patvirtina ir naujausia šios srities tyrimų metaanalizė. Jos rezultatus pernai spalį leidinyje „Jornal de Pediatria“ paskelbė Rio Grande do Sul federalinio universiteto (Brazilija) specialistai.
Mokslininkai iš 3155 straipsnių, rastų duomenų bazėse pagal raktažodžius „vaikų populiacija“, „vitaminas D“ ir „nutukimas“, atrinko 20 mokslinių darbų. Pastarieji apėmė 24 600 nutukusių ir sveikų iki 18 metų amžiaus vaikų tyrimų duomenis. Pasak tyrėjų, šio darbo išvada pabrėžia sveikos gyvensenos įpročių skatinimo svarbą ir poreikį tirti vitamino D lygį nutukusiems vaikams ir paaugliams.
Tai, kad būtina sistemingai kontroliuoti šios rizikos grupės pacientų vitamino D lygį, įspėja ir kiti mokslininkai, nes jo stygiaus problema labai dažna. Nustatyta, kad įvairių šalių regionuose šio vitamino nepakanka absoliučiai daugumai antsvorio turinčių ar nutukusių vaikų: pavyzdžiui, Vokietijoje – 96 proc., JAV – per 78 proc., Rusijoje – iki 92 proc.
Jau anksčiau buvo nustatyta, kad nutukę suaugusieji labai rizikuoja patirti vitamino D stoką. 2015 metais Kinijos mokslininkai paskelbė didžiausią šios srities tyrimų metaanalizę.
Rizika padidėja ir brendimo metu
Kaip pastebi Rusijos, Lenkijos, Italijos, Bosnijos ir Hercegovinos mokslininkų grupė savo studijoje, paskelbtoje užpernai moksliniame žurnale „Frontiers in Endocrinology“, nėra sutariama, kodėl nutukusiems žmonėms sumažėja vitamino D kiekis.
Pirmas ir populiariausias požiūris – riebaluose tirpų vitaminą sugeria riebalinis audinys. Kita hipotezė – nutukę žmonės yra mažiau fiziškai aktyvūs, todėl mažiau gauna saulės spindulių, kurie yra pagrindinis šio vitamino šaltinis.
Taip pat svarstoma, kad vitamino D apykaita sutrinka dėl kepenų suriebėjimo, kuris išsivysto tunkančiam žmogui ir kt. Beje, nutukusiems moksleiviams šio vitamino stokos rizika padidėja ir brendimo metu. Tokią prielaidą šiemet paskelbė Irano mokslininkai.
Toliau vyksta diskusijos, ar vitamino D stoka gali paskatinti antsvorio didėjimą ir nutukimą. Kaip žinoma, kad jis svarbus ne tik kaulų būklei, bet ir daugeliui organizme vykstančių fiziologinių procesų, gliukozės ir riebalų apykaitai, estrogenų sintezei, imuninei sistemai, psichinei būklei. Kai trūksta šio saulės vitamino, net ir jauniems žmonėms gali keistis kaulų struktūra, mažėti raumenų jėga, didėti cukrinio diabeto, aukšto kraujospūdžio pavojus, kisti kiaušidžių veikla ir kt.
Persekioja ir geležies stoka
Antsvorio turintys ar nutukę moksleiviai daug dažniau rizikuoja ir dėl geležies stokos. Jos pasekmė – gyvybines jėgas išsunkianti anemija. Apie tai dar 2004 metais įspėjo Jeilio universiteto (JAV) specialistų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 9,7 tūkst. 2–16 metų amžiaus vaikų. Buvo nustatyta, kad turintiems antsvorį vaikams geležies trūkumo tikimybė maždaug dvigubai didesnė. Dažniausiai su ši bėda užklumpa 12–16 metų amžiaus moksleivius.
O šiemet medicinos žurnale„ Obesity Reviews“ publikuota Didžiosios Britanijos ir Kataro mokslininkų grupės atlikta vaikų iki 10 metų amžiaus nutukimo ryšio su astmos, vitamino D ir geležies trūkumo, specifinių alergijų ir plokščiapėdystės diagnozėmis metaanalizė. Ji patvirtino, kad nutukimas padvigubina geležies trūkumo diagnozės tikimybę. Vis tik iš 9 apžvelgtų tyrimų atmetus vieną ši rizika nustatyta kiek mažesnė.
Pixabay.com iliustr.
Tai antroji tokia metaanalizė, parodžiusi vaikų nutukimo ir geležies stokos ryšį, ir, matyt, pirmoji, kurioje apžvelgiami tik minėto amžiaus pacientų duomenys. Autoriai pastebi, kad mechanizmai, paaiškinantys nutukimo poveikį geležies įsisavinimu nėra iki galo aiškūs, tačiau nutukę asmenys turi didesnį geležies poreikį (dėl padidėjusio kraujo tūrio) ir sumažėjusį geležies įsisavinimą sumažėjusią geležies absorbciją (dėl padidėjusio uždegimo).
Karantinas sukėlė naują nutukimo bangą?
Vitamino D ir geležies stokos problema pastaruoju metu gali gilėti, nes antsvorio turinčių ir nutukusių vaikų skaičius pasaulyje toliau drastiškai auga. Tokia epidemija sėlina ir į Lietuvą, kurioje per pastarąjį dešimtmetį daugiau nei dvigubai padaugėjo su šia bėda susidūrusių moksleivių.
Higienos instituto duomenimis, mūsų šalyje 2019–2020 mokslo metais antsvorį turinčių 7–17 metų amžiaus mokinių dalis sudarė 16,39 proc., o nutukusių – 7,18 proc. Abejose grupėse tokių mokinių dalis išaugo 0,71 proc., palyginti su ankstesniais mokslo metais.
Neatmetama, kad karantinas dėl Covid-19 galėjo duoti naują impulsą nutukimo bangai. Lietuvoje mokyklos buvo uždarytos 35 savaites. Moksleiviai mokėsi kontaktiniu būdu, mažai judėjo, dažnai nesveikai maitinosi, buvo sutrikdytas ir miego ciklas.
Tai gali rodyti Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo per tris šimtus 5–8 klasių mokinių. Rezultatai įspūdingi: 2018 metais antsvorį turėjo 15,8 proc., o 2020 metų rudenį – 23,8 proc. 11–14 metų amžiaus vaikų. 2016 metais nutukusių moksleivių sudarė 5 proc., 2020 metų pavasarį jų padaugėjo iki 6,8 proc., o tų pačių metų rudenį – iki 8,8 proc.
Antsvorį turėjo ar buvo nutukęs kas ketvirtas šiame tyrime dalyvavęs vaikas. Specialistų vertinimu, tai ženklus nutukimo rodiklių augimas.
MEDICINA PRACTICA laboratorijos inf.
Pixabay.com/sisdahgoldenhair nuotr.
