Suplyšę džinsai, riedučiai, alaus butelis, cigarečių pakelis ir draugė su mini sijonu – argi tai ne malonumas?
Mokslininkai seniai suprato, kad jaunystė priklauso gėrybių, kurias įvertinti galima tik visam laikui jas praradus, kategorijai. Ir štai ryški šviesa tunelio gale pasirodo saule abažūre, o nelaiminga meilė dūžtant širdims ir bandant išeiti į geresnį pasaulį – audra vandens stiklinėje.
Užtat atsiranda optimistinės nuotaikos, laimės jausmas stiprėja ir vertinamas labiau, o baimė pasitraukia. Nepainiokite su savisauga – paaugliai jos iš tikrųjų neturi.
Kalbama apie tai, kad pagyvenę žmonės neapalpsta pamatę „bomžo“ lavoną, o štai prieš šokdami su parašiutu, jie labai gerai pagalvos.
Australijos tyrinėtojai nusprendė išaiškinti tokio psichologinio fenomeno kilmę.
Jie savanoriams rodė įvairius paveiksliukus ir registravo elektrinį galvos smegenų aktyvumą (tiesiog darė EEG).
Pasirodė, kad emocijų kontrolės centras, išsidėstęs žievės kaktos dalyse, pensiniame amžiuje aktyvuojasi, todėl kuo vyresni mes esame, tuo labiau jaučiame laimę.
Eksperimentai su graužikais parodė, kad streso hormonai gniuždo tuos smegenų ruožus. Ir tada aktyvuojama struktūra, vadinama smegenų migdolu, o jis kaip tik stimuliuoja baimės jausmą.
Mechanizmas gana sudėtingas ir mažai ištyrinėtas, tačiau Niū Džersio antropologė Helena Fišer tikisi geriausio: „Atlikdami išsamesnius tyrimus, mes galėsime įrodyti, kad vyresnio amžiaus žmonės iš tikrųjų imlesni laimei. Tai bus didžiulis postūmis medicinoje!“
„UTRO“
Parengė O.K.
“Klaipėda”
