Žalioji arbata
Provizorė N. Obrikienė apie arbatas pradeda pasakoti nuo žaliosios arbatos. Ji — naudingiausia.
Žalioji arbata yra natūrali, nefermentuota, nes tik taip išsaugomos jos savybės, dėl kurių ji vertinama ir vadinama kūno bei sielos harmonijos šaltiniu.
„Žalioji arbata turi vitaminų C, E, provitamino A, kalio, mangano, fluoro, geležies karotino. Ši arbata mažina tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis, hipertonija, ateroskleroze arba angina, patirti širdies infarktą, insultą. Taip pat pagerės virškinimas, sustiprės imunitetas“, — pasakojo provizorė.
Žalioji arbata pagardinama įvairiais priedais, kurie turi savo veikliųjų galių: papaja, imbieru, ženšeniu, kokosu, žemuogėmis, citrusiniais vaisiais, vanilės, cinamonu, jazminų, rožių, rugiagėlių, saulėgrąžos žiedlapiais ir kitais priedais.
Pasak specialistės, įrodyta, kad dėl naudingųjų arbatos komponentų mažėja vėžio rizika, organizmas apsaugomas nuo kancerogenų maiste, tabako dūmuose, užterštame ore, mažėja cholesterolio kiekis kraujyje.
Žalioji arbata taip pat mažina kraujo spaudimą, stiprina dantų emalį, neleidžia formuotis dantų akmenims, stabdo senėjimo procesus. Provizorė mano, kad šią arbatą gali gerti visi žmonės, tačiau nevertėtų jos vartoti prieš miegą, nes joje esantis kofeinas gali sutrikdyti miegą.
„Žaliosios arbatos skirstomos pagal surinkimo vietą, lapelių dydį ir formą, arbatkrūmio rūšį, surinkimo ir apdirbimo ypatybes ir, žinoma, pagal kokybę, nuo to skiriasi jos vertė ir poveikis. Ypač vertinama arbata, surinkta anksti pavasarį, kada pirmuose lapeliuose yra sukauptas visa jėga“, — pasakojo N. Obrikienė.
Raudonoji arbata
„Ji kitokia — lapeliai yra ankštinės kultūros, augančios Pietų Afrikos kalnuose — arbatžolės smulkios, panašios į adatėles. Ši raudonos spalvos arbata yra sodraus, salsvoko kvapo ir skonio“, — pasakojo provizorė.
Raudonojoje arbatoje nėra kofeino, nedaug tanino, tačiau gausu mineralinių medžiagų.
Arbatą rekomenduojama vartoti esant nemigai, nervinės įtampos, lengvos depresijos, skrandžio spazmų metu, kai pastebėti vidurių užkietėjimo bei alergijos simptomai.
Raudonojoje arbatoje yra geležies, kalio, vario, cinko, magnio, fluoridų, mangano ir natrio, joje nėra kofeino. Arbatoje gausu antioksidantų.
„Jei ėda rėmuo, užkietėjo viduriai, žarnyną varsto diegliai, padidėjo kraujospūdis, sergant osteoporoze, jei organizmui stinga geležies, kamuoja nemiga, alergija reikėtų keletą mėnesių pagerti šios arbatos. Nuo vieno puodelio laukiamo rezultato nebus, reikia gerti ilgą laiką“, — sakė specialistė.
Baltoji arbata
„Balta ji yra ne todėl, kad gėrimo spalva balta, o dėl arbatos lapo apdorojimo ypatybių. Tai yra mažiausiai apdirbta arbata. Jos gamybos technologija susideda tik iš dviejų stadijų: vytinimo saulėje ir džiovinimo. Tai viena vertingiausių arbatų“, — patvirtino provizorė.
Baltoji arbata — visiškai nefermentuota arbata. Ji rekomenduojama žmonėms, kurie negali gerti ar tiesiog nemėgsta stiprios arbatos. Baltai arbatai gaminti atrenkami patys švelniausi lapeliai. Renkami yra pumpurėliai su dviem pirmaisiais lapeliais, padengtais švelniu pūkeliu.
Ji nėra kaip nors apdirbama, išskyrus tai, kad džiovinant vėdinama. Dėl to baltoji arbata išsaugo tik nuskinto arbatos lapelio, turinčio didelį kiekį vitaminų ir mineralų, savybes.
Specialistė pabrėžia, kad ši arbata turi didelį antioksidantų kiekį, būtent baltoji arbata tarp antioksidantų užima pirmąsias pozicijas, o jos ekstraktas naudojamas kosmetikoje, gaminant senstančiai odai pagelbėti skirtas priemones.
Puerh arbata
Esminė Puerh gamybos technologijos detalė — arbatos lapų savaiminis kaitinimas krūvose. Arbata sudedama storu sluoksniu ir aplaistoma vandeniu. Taip arbata išlaikoma iki kelių savaičių, dėl ko įgauna gana specifinį skonį ir kvapą.
Arbatžolių kokybė nusakoma jų amžiumi. Kuo senesnė arbata, tuo ji brandesnė ir atitinkamai vertingesnė.
„ši arbata lėtina riebalinio sluoksnio ant kraujagyslių sienelių susidarymą bei naikina jau esantį. Ji puikiai tinka norintiems mažinti svorį bei gerina odos būklę. Ši arbata Paryžiuje dar vadinama “grožio arbata“. Ryškus sutraukiantis toksinus poveikis, todėl ypatingai tinka po apsinuodijimo alkoholiu taip pat tonizuoja medžiagų apykaitą kepenyse“, — pasakojo specialistė.
Kitos arbatos
Matė — neįprastas, egzotiško aitraus skonio, tačiau labai sveikas gėrimas. Matė auginama Argentinoje, Brazilijoje, Paragvajuje, jos yra per 200 rūšių.
„ši arbata greitina medžiagų apykaitą, joje beveik nėra kofeino ir kalorijų, todėl padeda norintiems suliesėti“, — pasakojo specialistė.
švelnaus poveikio arbatą patartina gerti greitai pavargstantiems, nesugebantiems sutelkti dėmesį žmonėms. Be to, mate slopina skrandžio jautrumą, apetitą. Matė ramina nervus ir suteikia reikalingą vitaminų kiekį. Joje gausu vitamino C, B1 ir B2, įvairių baltymų ir mineralų, fosforo, geležies bei kalcio.
Lapačio žievės arbata, pasižyminti plačiu veikimo spektru. Ji nepaprastai gausi mineralų. Lapačio arbata teigiamai veikia sergant anemija, alergija, bronchitu, diabetu ir navikinėmis ligomis.
„Manoma, kad ši arbata puiki priemonė nuo nemigos, taip pat sergant leukemija bei kitomis vėžinėmis ligomis, stiprina imunitetą ligoms. Kiekvienas žmogus individualiai turi pasirinkti arbatas, skoniai ir pojūčiai — skirtingi“, — tikino N. Obrikienė.
Natalija KONDROTIENĖ
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
"šiaulių kraštas"
