Reikalingiausi šakniastiebiai
„Didžiosios varnalėšos ir paprastosios kiaulpienės veikia virškinimo sistemą, kasą, kepenis, tulžį, inkstus, net piktybinius navikus. Miškinių sidabražolių šaknys – taip pat puikios pagalbininkės, jei žmogus viduriuoja, jam skauda skrandį. Liaudies medicinos šalininkai jas vartoja ir kaip vaistą nuo vėžio. O vaistinės taukės labai padeda sumušimams, kaulams gydyti ir stiprinti. Didžiųjų debesylų šaknys puikiai grumiasi su visais uždegimo procesais. Didžiųjų dilgėlių šaknys – puikus vaistas vyrams nuo prostatos sutrikimų“, – vardijo vaistinių augalų žinovas.
J.Vasiliauskas labai reikalingais vaistais laiko vaistinių valerijonų ir taukių, balinių ajerų, miškinių sidabražolių, paprastųjų kiaulpienių ir didžiųjų varnalėšų, debesylų, paprastųjų varpučių ir krienų šaknis. Jis vertina ir šlamagraižių leuzėjų, paprastųjų saldymedžių, rausvųjų radiolių šaknis, bet šie augalai Lietuvoje neauga, jie auginami specialiai. Tai ir daro dauguma vaistinių augalų mėgėjų.
Kaip vartoti?
Pasak J.Vasiliausko, geriausia vartoti sumaltų džiovintų vaistinių augalų šaknų miltelius. Tačiau tam reikia specialių mašinėlių, kavamale sunku sumalti šaknis, nes jos itin kietos. Fitoterapeutas patarė reikiamas šaknis sumalti ir sumaišyti su medumi, šio vaistingo mišinio valgyti po šaukštelį ryte prieš valgį ir vakare. Tada į organizmą pateks daugiau veikliųjų naudingųjų vaistinių medžiagų, negu plikant arbatas ar darant užpilus, nuovirus.
„Ruošiant užpilą pagal mokslinius reikalavimus, kad jame liktų kuo daugiau veikliųjų medžiagų, smulkintas šaknis reikia užpilti karštu vandeniu, iki 30 min. palaikyti vandens vonelėje, 10 min. paaušinus perkošti ir gerti šiltą užpilą prieš valgį. Susmulkintas šaknis galima užpilti du kartus – iš vakaro užpilti vasarošilčiu vandeniu, palaikyti iki ryto, o tada nukošus šaknis vėl užpilti verdančiu vandeniu. Per naktį šaknys išbrinktų, iš jų ekstrahuotųsi tai, kas tirpsta šaltame vandenyje, o ryte užpylus karštu vandeniu ir pakaitinus – tai, kas tirpsta karštame vandenyje. Tokio užpilo išgėrusio žmogaus organizmas gautų daugiau vertingų medžiagų. Rytinio užpilo galima gerti prieš valgį, o karšto rytinio – jau po valgio“, – aiškino dešimtis knygų apie vaistinius augalus išleidęs vaistininkas fitoterapeutas.
Pixabay.com/Bolette nuotr.Didžiųjų dilgėlių šaknys – puikus vaistas vyrams nuo prostatos sutrikimų
Kiekviename krašte savos tradicijos
Pasak J.Vasiliausko, kiekviename krašte savos tradicijos. Lietuvos kaimo gyventojai paprastųjų kiaulpienių šaknų gali prisirinkti rudenį nukasę bulves ar nuėmę daržus, išėję pasivaikščioti į laukus, pamiškes ir ganyklas ar net savo kieme, o kai kur, pavyzdžiui, Prancūzijoje, daugelyje Juodosios ir Viduržemio jūrų regionų šalių, šie augalai jau seniai auginami lysvėse kaip daržovės.
Situacija šiuo požiūriu keičiasi ir Lietuvoje. Valgomieji krienai pradėti auginti jau ir mūsų šalyje, kai kurie žmonės augina ir didžiąsias varnalėšas, debesylus, raudonėlius, vaistines tūbes, kaulažoles – augalus, kurių galima rasti ir natūraliose augimvi
etėse. Kasmet vis daugėja daržuose ir soduose auginančiųjų vaistinius augalus.
Vikipedija./Anna reg Krienų šaknys
Ko žmogui reikia
Svarbu, kad žmogus žinotų, ką jam svarbiausia gydyti ar stiprinti, o tada jis jau gali galvoti, kokio augalo šaknys jam gali labiausiai padėti. Norinčiajam pagerinti virškinimą, išvalyti organizmą nepamainomos yra paprastųjų varnalėšų ir kiaulpienių šaknys. Bet jei toks žmogus staiga susilaužė ranką ar koją, jam reikia vaistinių taukių šaknų nuoviro ar su jomis padaryto tepalo, kad padėtų gyti kaulus, o šlapimo nelaikančiam žmogui labai praverstų didžiųjų tūbių šaknų nuoviras. Žodžiu, sergančiajam reikia šaknų, galinčių padėti jam įveikti tuo metu kamuojančias ligas ir negalavimus.
Taip pat jis turi pasvarstyti, ar jam reikia vaistinio augalo šaknų, o gal jam gali padėti ir antžeminė šio augalo dalis, lapai: juk vienais metais išrovus ar išsikasus šaknį, kitais metais toje vietoje šio augalo jau nebus. Taigi žmogus turi gerai žinoti, ko reikia organizmui, neniokoti, nenaikinti augalų, kasti šaknis tik tada, kai jų tikrai reikia, ir tik tiek, kiek būtina.
Būtinas ir kruopštumas
Vaistinių augalų šaknis galima kasti vėlyvą rudenį, vystant lapams, kai jose būna susikaupusios visos vertingos medžiagos, arba ankstyvą pavasarį. Tai galima daryti bet kuriuo dienos metu ir bet kokiu oru, tačiau jas būtina gerai nuvalyti, nuplauti, susmulkinti ir džiovinti šiltoje gerai vėdinamoje patalpoje 3–4 dienas, vėliau – orkaitėje ar džiovykloje maždaug 30– 60 laipsnių temperatūroje. Nekvapios šaknys džiovinamos aukštesnėje, kvapios – kiek žemesnėje temperatūroje. Patartina augalų šaknis rinkti pievose, pamiškėse, kad nuo judrių kelių būtų bent 300 metrų, nes kitaip jose bus daug teršalų ir sunkiųjų metalų radikalų, kurie mūsų organizmui duos daugiau žalos negu naudos.
Kiaulpienių šaknų kava ir arbata
J.Vasiliauskas siūlo keletą receptų, kurie padės pagerinti sveikatą ir pakeis įprastą kavą ar arbatą. Kiaulpienių šaknis reikia gerai nuvalyti ir nuplauti, sumalti mėsmale, palaikyti porą dienų, kad išgaruotų drėgmė, paskrudinti keptuvėje ir sudėti į stiklainius.
Pixabay.com/ Olichel Adamovich nuotr.
Gerai nuvalytas ir nuplautas kiaulpienių šaknis reikia sumalti mėsmale, porą dienų pagarinti drėgmę, tada paskrudinti keptuvėje ir laikyti užsuktas stiklainiuose.
Kiaulpienių šaknis galima gerti ir kaip kavą: šaukštelį kiaulpienių šaknų užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 5 minutes, nukošti, paskaninti medumi ar cukrumi. Ši kava valo kraują, gerina kepenų darbą.
Kiaulpienių šaknų arbata veiksmingesnė už jų kavą. Gerai nuvalytas ir nuplautas šaknis reikia smulkiai supjaustyti ir išdžiovinti, šaukštelį žaliavos užplikyti stikline verdančio vandens, gerti prieš valgį.
Lijana Cibulskienė
Pixabay.com/ Bernhard Renner nuotr.
