Vaistažolių arbata vietoj kavos
Sunku likti sveikam, kai aplink visi sloguoja, kosėja, čiaudi. Šaltuoju metų laiku, anot vaistininkės N. Obrikienės, vietoj kavos reikėtų įprasti mėgautis keliais puodeliais karštos, kuo įvairesnės vaistažolių arbatos. Ją pravartu paskaninti medumi bei citrinos griežinėliu.
Norintiems išsaugoti gerą sveikatą, vaistininkė pataria gerti adaptogeninių, t. y. padedančių organizmui prisitaikyti prie išorinių pasikeitimų, augalų arbatą. Visiems gerai žinomos avietės, liepų žiedai, čiobreliai, vaistinės ramunėlės dar mūsų protėvių buvo itin vertinamos dėl gebėjimo padidinti organizmo adaptogenines savybes.
Labai vertinga dilgėlė. Liaudies medicinoje nuo seno vertinamos šviežios dilgėlių lapų sultys, antpilas, nuoviras. Šios piktžolės lapuose gausu K, E, B grupės vitaminų, organinių rūgščių, kalcio, geležies, kalio ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Vitamino C dilgėlių lapuose esti gausiau nei citrinose.
„šiuolaikinė medicina taip pat labai vertina dilgėlės lapus, jų dedama į daugybę gydomųjų arbatų. Dilgėlės ne tik aktyvina medžiagų apykaitą, gerina kraujo sudėtį, gydo žaizdas, dėl šlapimo išsiskyrimą skatinančių savybių padeda toksinus pašalinti iš organizmo, bet ir padeda apsaugoti nuo peršalimo ligų“, — sako vaistininkė.
Ir maistas, ir vaistas
Autorės nuotr.
„Ruošdami maistą, taip pat galite stiprinti imunitetą, tereikia įdėti imunitetą stiprinančių prieskonių“, — pataria N. Obrikienė. Imbieras, cinamonas, pankolis, anyžiai — puikios nuo seno savo gydomosiomis savybėmis garsėjančios profilaktinės priemonės nuo gripo.
Imbiero šaknyse yra medžiagų, kurios pasižymi antioksidantinėmis savybėmis, naikina žalinguosius mikrobus bei stiprina imuninę sistemą, be to, puikiai pašalina blogą burnos kvapą.
Cinamoną geriausia pirkti ne miltelių, o lazdelių pavidalu, kurias susmulkinti patartina tik prieš vartojant. Cinamonas naikina bakterijas, skatina prakaitavimą ir kartu mažina temperatūrą. Šis prieskoninis augalas ypač tinka peršalimo ligoms bei viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms gydyti. Sergant angina, cinamono milteliais praturtinta arbata padės greičiau numalšinti gerklės skausmą.
Pankolis be gausybės savo gydomųjų savybių geba išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių. Tereikia vieną arbatinį šaukštelį smulkintų pankolio vaisių užpilti puodeliu verdančio vandens ir palaukti, kol atvės. Silpna pankolio arbata yra puiki gripo profilaktikos priemonė.
Arbata su anyžiais ne tik tinka kosuliui palengvinti, bet ir yra puikaus skonio. Anyžių nuoviras refleksiškai dirgina bronchų gleivinę, todėl padaugėja sekreto ir sumažėja jo klampumas. „Peršalus itin veiksminga šiais prieskoniais pagardinti mėgiamą vaistažolių arbatą“, — sako N.Obrikienė.
Naudingų augalų daug
Anot vaistininkės, gydymasis arbata efektyviausias esti tada, kai liga dar nėra įsisenėjusi. Tereikia tinkamai pasirinkti vaistažoles. Centrinę nervų sistemą ramina, dezinfekuoja, veikia priešuždegiminiai, atsikosėjimą, šlapimo ir prakaito išsiskyrimą skatina viržis. Kvapnioje viržių arbatoje gausu citrinos rūgšties, raugų, flavonoidų, mineralinių medžiagų.
šeivamedžio žiedų arbata pasižymi priešuždegiminiu, prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu, dezinfekuojamuoju, vidurius laisvinamuoju poveikiu.
Baltažiedės laukinės našlaitės tinka ir kosuliui gydyti, ir skausmui malšinti. Šios vaistažolės arbata lengvina atsikosėjimą, mažina karštį, skatina prakaitavimą, dezinfekuoja bei malšina skausmą.
Raudonėlių arbata, kurioje gausu antioksidantų, yra puiki priemonė nuo peršalimo. Ši malonaus skonio arbata ramina, skatina prakaitavimą, gerina atsikosėjimą, pasižymi antiseptiniu, priešuždegiminiu ir skausmą mažinančiu poveikiu.
Peršalimo ligoms gydyti tinkantis Amerikos prerijų augalas — rausvažiedė ežiuolė retai aptinkamas lietuviškuose soduose bei gėlynuose, tačiau vaistinėse be vargo galite įsigyti šio augalo vaistinių dalių. Daugiausia veikliųjų medžiagų yra šio nuostabaus augalo šaknyse, tačiau tokia pat vertinga ir pati ežiuolės žolė bei jos žiedai. „Vakare išgėrę karštos ežiuolės arbatos, rytą atsikelsite žvalūs ir sveiki“,— užtikrina vaistininkė.
Pelkinė vingiorykštė atstoja aspiriną
Nuo seno liaudies medicinoje pelkinė vingiorykštė vartojama karščiuojant, sergant sloga, gripu angina ar net bronchitu. Jos nuoviru galima gydyti ir virškinamojo trakto ligas. Žolės nuoviru plaunamos votys, egzemos, gydomos įvairios odos ligos. Šio unikalaus augalo nuoviras vartojamas viduriavimui gydyti. Nuolatinis vingiorykštės žolės vartojimas mažina riziką susirgti angina.
„Ne tik pelkėse, bet ir šlapiose pievose, vandens telkinių pakrantėse, drėgnuose miškuose bei kirtimuose augančios pelkinės vingiorykštės arbata yra savotiško kvapo ir saldžiai sutraukiančio skonio. Šioje žolėje yra vitamino C, karotinų, eterinių aliejų bei daugelį kitų vertingų medžiagų. Joje ypač gausu salicilo druskų. Šis žolinis augalas priskiriamas prie temperatūrą mažinančių ir reumatą gydančių vaistų, nes vingiorykštės lapų arbata veikia panašiai kaip aspirinas bei puikiai malšina skausmą“, — pasakojo vaistininkė N. Obrikienė.
Medus — ne tik arbatai paskaninti
Vaistininkė akcentuoja, kad medus palengvina atsikosėjimą, slopina uždegimo procesą, skatina prakaito išsiskyrimą, didina organizmo pasipriešinimą kvėpavimo organų ligų sukėlėjams. Jis vartojamas gripui, bronchitui, plaučių uždegimui, bronchinei astmai, plaučių tuberkuliozei, laringitui ir kitoms kvėpavimo takų ligoms gydyti.
Žiedadulkės, bičių duonelė, pikis tinka ne tik sergant peršalimo ligomis, bet ir profilaktiškai. „Jei nuo peršalimo ligų į pieną ar arbatą, kurią gersite su medumi, įtarkuosite imbiero ar cinamono, tai bus ypač veiksminga priemonė, padedanti atpalaiduoti gerklės spazmus“, — pataria vaistininkė.
Ilona šnarienė
“Šiaulių kraštas”
Vido Venslaviškio nuotr.
