Graižažiedžių šeimos, tvirtas karčiojo kirčio krūmas, geltonais žiedais, mėgsta saulėtas, sausas vietas, ten jis veši ant mūrų, ganyklose ir vynuogynuose. Vaistinei žaliavai jis auginamas, renkami viršutiniai ūgliai.
Paplitęs daugelyje valstybių. Baltarusijoje ir Ukrainoje augalai ruošiami kaip žaliava vaistams ir maistui.
Pelynai auga mišriuose ir lapuočių miškuose, pamiškėse, miško kirtimuose prie miško kelių ir proskynų, melioruotuose plotuose ir kt.
Graikų medžioklės deivė Artemidė, padėdavusi gydyti moterų ligas, yra bendrinio karčiojo kiečio vardo – vermuto krikštamotė. Kartais karčiojo kiečio likerio duodama nuo skrandžio sutrikimų. Tačiau didelės dozės gali būti nuodingos, todėl buvo uždrausta gaminti absentą – prancūzišką vermutą.
Plačiai pelynai naudojami dėl jų cheminės sudėties: žolėje yra glikozidų, flavonų, rauginių medžiagų, gintaro ir obuolių rūgščių, dervų, baltymų, krakmolo. Gana daug pelynuose yra eterinių aliejų.
Pelynas arba kartusis kietis daugiametis aromatingas, žolinis, iki 130 cm aukščio augalas. Iš vieno kero išauga keletas stiebų. Visa antžeminė dalis apaugusi sidabriniais plaukeliais, todėl augalas atrodo šviesiai pilkas. Žiedai smulkūs, geltoni, sukrauti graižuose. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais.
Anksčiau pelynas, dar vadinamas metėle, augdavo kiekvienoje sodyboje. Kaimo moterys žinojo, kad šio augalo arbata pagelbės sutrikus virškinimui, netekus apetito.
Kuo vertingas pelynas?
Dėl didelio karčiųjų medžiagų kiekio žydintis kartusis kietis (pelynas) yra puikus vaistas nuo pilvo pūtimo, nevalgumo, virškinimo sutrikimų ir gastrito. Ši vaistažolė padeda ir nuo kepenų, tulžies pūslės negalavimų.
Pelynas turi tulžį varančių, apetitą gerinančių ir uždegimus slopinančių savybių. Jo arbatos ir nuovirai skatina skrandžio ir žarnyno sulčių išsiskyrimą, todėl gerina apetitą ir virškinimą, pašalina skrandžio ir bronchų spazmus, varo kirmėles, stabdo viduriavimą, sustiprina žarnyno peristaltiką. Pelynas veikia migdančiai. Pelynu gali būti gydomas alkoholizmas. Išoriškai pelyno žolė vartojama gydant žaizdas, burnai skalauti, kaip antimikrobinė, mažinanti skausmą priemonė. Švieži nesmulkinti lapai padeda esant sumušimams ir sausgyslių patempimams, mažina skausmą.
Užpilas
Vieną arbatinį šaukštelį smulkintos pelyno žolės užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens, uždengti ir palikti 20 minučių, kad prisitrauktų, tada perkošti. Gerti po 1.4 stilinės 3 kartus per dieną 30 minučių prieš valgį. Tinka esant virškinimo sutrikimams, padidėjusiam skrandžio rūgštingumui. Gydymo kursas – ne ilgiau kaip 3-4 savaitės, po vienos savaitės pertraukos jeigu reikia, gydymo kursas kartojamas.
Apetitą gerinanti arbata
2 dalys trilapio puplaiškio lapų, 1 dalis mėtos lapų, 1 dalis ajero šakniastiebių, 1 dalis pelyno žolės.
Vieną valgomąjį šaukštą mišinio užpilti stikline verdančio vandens. Gerti 10-20 minučių prieš valgį, po 1-2 valgomuosius šaukštus. Ši arbata geriama esant blogam apetitui, kai kamuoja pilvo skausmai, pučia vidurius.
Tačiau būtina atsiminti, kad nėščiosioms ir maitinančioms moterims karčiojo kiečio arbatos gerti negalima, tai pat negalima vartoti esant skrandžio ir žarnyno opoms.
Reikia prisiminti ir tai, kad didesnės pelyno (karčiojo kiečio) dozės yra nuodingos, todėl jo preparatų arbatų ir nuovirų nepatartina vartoti ilgiau kaip 2 mėnesius.
Geriausia prieš jų vartojimą pasitarti su gydytoju.
Pelynai vartojami gaminant likerius ir degtinę kaip dažai, taip pat kaip insekticidas.
Kaip prieskonis kartusis kietis yra puikus riebių valgių, ypač keptos žąsies, pagardas, nes gerina virškinimą.
Parengė Liudvikas RULINSKAS
"šiaulių naujienos"