— Koks turėtų būti lietuviškas vaistažolių darželis?
— Nuo senų laikų prie lietuvio sodybos buvo vaistinių augalų darželis, kad susirgus viskas būtų po ranka. Būtinai buvo auginama mėta, rūtos, putoklis, diemedžio krūmas, ramunėlės, apyniai, medetka atsirado vėliau, iš miškų parneštos pakalnutės.
Planuojame pavasarį su universiteto studentais atkurti lietuviško vaistinių augalų ir prieskonių darželį, tokį, koks buvo prieš tūkstantį metų. Taip pat atkursime ir kitų laikotarpių darželius: prieškario, pokario ir kito laikmečio. Tai bus skirta Lietuvos tūkstantmečiui paminėti.
Lietuvoje tokie darželiai būdavo ne dėl grožio, o tik dėl naudos. Augalų išdėstymas buvo apgalvotas: nuodingesni augalai sodinami toliau, kažkur už namo, kur nepasiektų vaikai, reikalingesni — arčiau. Gudobelė, erškėtuogė, putinas, šeivamedis, diemedis, šermukšnis sodinami šalia namų.
— Ar įmanoma įkurti panašų vaistažolių darželį ant palangės bute?
— Loveliuose ant palangės galima auginti kvapųjį rozmariną, petražolę, raudonėlį, krapus, nasturtas ir kitus vaistinius-prieskoninius augalus.
Džiugina, kad sugrįžtama prie natūralių dalykų: pačių užaugintų prieskonių ar vaistažolių. Žmonės pervargę nuo technologijų, darbų, paveikti nuolatinio streso, todėl išėjimas į gamtą bus labai naudingas. Rinks sau vaistinius augalus, kvėpuos grynu oru, atsipalaiduos. Malonu, kai tuo domėtis ima jauni žmonės.
— Ar Botanikos sode turite vaistinių augalų?
— Pas mus kol kas jie auga su prieskoniniais augalais, nes dažna vaistažolė vartojama ir kaip prieskonis, gėlė.
Pakalnutė, pavasarinis adonis, ežiuolė ir kiti augalai dažniau pavadinami gėlėmis negu vaistažolėmis. Suskaičiavome, kad turime apie pusantro šimto įvairiausių vaistinių augalų. Ateityje ketiname įrengti atskirą vaistinių augalų skyrių.
Apie gydomąsias savybes kalbėti ir skirti gydymui galėtų farmacininkai arba medikai, mes galėtume suteikti informacijos apie tokius augalus, parodyti juos, patarti, kada geriausiai rinkti, kaip tai teisingai padaryti. Vaistažolė gali būti ir papildas, ir nuodas, reikia žinoti, kaip vartoti. Mes vadovaujamės taisykle — nepakenk.
— Ar žmonės ateina pas jus sužinoti apie augalus?
— Besidominčių dažniausiai sulaukiame vasarą. Pavyzdžiui, atėjo vienas vyras pasitikslinti, kaip atrodo miškinė sidabražolė. Pamatęs su keturiais lapeliais, suprato, kad rinko ne tokią — su penkiais lapeliais. Sidabražolių gentis yra labai plati, todėl reikia susipažinti su augalu prieš einant į mišką.
Arba — atėjo merginos pasidomėti, kaip atrodo ežiuolė. Buvo nustebintos, kad vaistinis augalas atrodo kaip gėlės. Labai gražu matyti, vaikų iš nuostabos išplėstas akis, kai parodome jiems valerijoną, jo žiedus, šaknis. Jie negali patikėti, nes manė, kad valerijonai būna tik buteliukuose vaistinėse. Grikius jie įsivaizduoja kaip košę, o mes parodome gražius mėlynus žiedelius.
— Ar daug Lietuvoje nuodingų augalų?
— Lietuvoje nėra daug nuodingų augalų. Nereikėtų rinkti paprastosios durnaropės, kurpelės, pakalnutės, pelkinio gailio, kelminio paparčio, bugienio, juodžolės ir kitų. Prieš einant į miškus reikėtų išmokti atpažinti nuodingus augalus, žinoti, kad ne visos jo dalys yra valgomos. Nevalgyti, neragauti ir vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamu augalu. Prireikus, nuodingus augalus rauti tik su pirštinėmis. Miške, pievose geriau dėvėti ilgas kelnes ir marškinius ilgomis rankovėmis.
— Kaip teisingai rinkti vaistinius augalus?
— Blogai prisirauti augalų su šaknimis. Einant rinkti augalų, reikia įsidėti žirklės, kuriomis ir bus karpomas augalas, jei reikia žiedo, nusikirps žiedą, ar lapus. Nereikia pakenkti augalui, nes išrautas jis bus visiškai sunaikintas. Kitais metais į tą pačią norėsis sugrįžti ir nusiskinti vėl augalą, bet jo nebebus. Dalinkimės su gamta draugiškai.
Rinkti reikėtų rytą, kai jau sausa, nebelikę rasos. Surinktas vaistažoles reikia džiovinti pavėsyje, vėdinamoje patalpoje. Saulės atokaitoje negalima, nes lapeliai sudegs, bus rudi, bekvapiai ir beskoniai. Pavyzdžiui, medetkos, nasturtos, čiobrelis renkami tik pradėję žydėti, žiedelius nukarpyti, valerijono šaknį geriausia iškasti jau nužydėjus rudenį. Šaknį išdžiovintą supjaustyti ir gerti ne tik arbatą, bet ir pasiruošti vonią su valerijono nuoviru.
— Gydomųjų savybių turi ne tik žolės, bet ir augalų sėklos?
— Augalų sėklos labai naudingos žmogaus sveikatai. Vaistinių savybių turi linų, krapų, kmynų sėklos, kurias reikia rinkti joms ėmus ruduoti, bet dar nebyrančias nuo kotelių. Jei norime įsitikinti, kad tai tas augalas, reikia patrinti tarp pirštų ir kvapas jį išduos. Taip pat naudingi gudobelės, erškėtuogių, putinų, šermukšnių vaisiai.
— Ar vaistažolės nėra užmirštos?
— Daugelis žmonių nebežino, kaip atrodo vienos ar kitos vaistažolės, neberenka patys, jos perkamos vaistinėse. Nepelnytai pamirštas diemedis, kuris seniau augdavo kiekviename sodybos kieme. Mažai kas žino, kad sveikatai naudingas bus varpučio stiebas ir šaknys. Sveika valgyti jaunų dilgėlių salotas, o su nuoviru puiku skalauti plaukus. Žmogus turi pragmatiškai rinktis vaistažoles, tik tai, ko jam reikia.
Natalija KONDROTIENĖ
“Šiaulių kraštas”
SXC nuotr.
