Vaistas nuo visų ligų
Sveikos gyvensenos propaguotojas, bitininkas Jonas Petrutis tvirtina, kad sveikatai stiprinti reikia naudoti tik natūralų kokybišką medų, kuris turi būti reikiamos konsistencijos, gero skonio, be pašalinių kvapų. Per parą bitininkas pataria per 3-4 kartus suvalgyti 50-100 g medaus.
„Norėdami padėti organizmui lengviau įsisavintų medų, ištirpinkite jį šiltame virintame vandenyje. Medus, ypač liepų, vartojamas viršutinių kvėpavimo takų uždegimo atvejais kaip antibakterinė ir kosulį mažinanti priemonė“, – sako bitininkas ir siūlo seniau gerai žinotą, tik dabar šiek tiek primirštą receptą. Reikia citriną pavirinti keletą minučių, kol suminkštės odelė, sultis išspausti į stiklinę, įpilti du valgomuosius šaukštus glicerino, išmaišyti, iki stiklinės viršaus pripilti skysto medaus, vėl išmaišyti. Kosėjant silpnai, prieš naktį rekomenduojama išgerti arbatinį šaukštelį šio mišinio. Jei kosulys stipresnis, dozė gali būti didesnė. Siūloma gydomoji priemonė naudinga tiems, kuriems kitos nepadeda.
Medus lengvina kitų vaistų įsisavinimą, švelnina jų šalutinį poveikį, sumažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Šis daugelį vaistų lenkiantis natūralus produktas padeda ir tada, kai skrandžio sultyse rūgšties trūksta, tik tuomet medų valgyti reikia 10 min. prieš valgį, užgeriant šaltu vandeniu. Medus rekomenduojamas sergant skrandžio opalige, tik gydantis medumi, anot bitininko, reikia būti kantriems, nes gydymas trunka keletą mėnesių. Medaus tirpalas ypač tinka senyvo amžiaus žmonėms žarnyno peristaltikai suaktyvinti, turint polinkį viduriams užkietėti.
Be to, jis gerina kepenų funkciją, skatina tulžies nutekėjimą, padeda įveikti lėtines kepenų ligas.Vakare išgertas medaus tirpalas ypač tinka nervingiems žmonėms, nes yra įrodyta, kad retieji medaus junginiai, fermentai, vitaminai ir organinės rūgštys teigiamai veikia žmogaus nervus. Tiems, kurie naktį sunkiai užmiega arba užmigę greitai prabunda, bitininkas pataria po vakarienės užsigardžiuoti šaukštu medaus. Ne iš piršto laužtos kalbos, kad duodant medaus tirpalo vaikams, šie sparčiau auga, būna atsparesni infekcinėms ligoms, geriau virškinamas maistas. Bitininkas sako, kad verta tikėti ir ženšenio šaknies bei medaus antpilo, vartojamo nuo neatmenamų laikų, kaip amžių ilginančios priemonės, stebuklingomis galiomis.
Retas kuris nėra valgęs korinio medaus. Tokį medų reikia kramtyti kaip kramtomąją gumą, žinoma, vaško neišspjauti, o surinkti. Kramtant seilės tirpina aktyviąsias vaško medžiagas, kurios teigiamai veikia dantis. Su medumi kramtomas vaškas veikia ir kvėpavimo takus. Tikima, kad iki 16 metų kramčiusieji medų su koriais beveik neserga sloga ar kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
„Mūsų protėviai valgė medų su koriais ir duonele, galbūt net ir su perais, todėl ilgai išsaugodavo sveikus dantis“, – svarsto bitininkas.
Trūksta tinkamo požiūrio į gamtos dovanas
Anot bitininko, žmonės dar mažai žino apie žiedadulkių, pikio, bičių duonelės, pienelio gerąsias savybes ir jų įtaką organizmui. „Namuose turėtų būti ne tik medaus, bet ir bičių duonelės, pienelio, pikio, žiedadulkių. Viską, kas yra avilyje, galima panaudoti žmonių sveikatos labui“, – sako bitininkas. Visi šie produktai – detoksikacijos, imuniteto apsaugos priemonė, hormonas, natūralūs antibiotikai.
Bičių pienelis yra labai naudinga ir biologiškai aktyvi, bet daugelio neįvertinta medžiaga. Tai gelsva, aitri, rūgštoka tyrelė, kurios didžiausią dalį sudaro vanduo. Mokslininkai suskaičiavo, kad jame yra 11,15% baltymų, 8,94% angliavandenių, 5,61% riebalų ir 0,81% mineralinių medžiagų, visos žmogaus organizmui būtinos amino rūgštys, visi B grupės vitaminai, yra vitamino C, vitamino A provitamino karotino, pantoteno rūgšties. Bičių pienelis itin vertinamas dėl stimuliuojančio smegenų poveikio. Jo dėka pagerėja savijauta, darbingumas.
„Visi bičių produktai padeda įveikti stresą, tačiau bičių pienelis su stresu susidoroja veiksmingiausiai, – užtikrina bitininkas. – Jį reikia laikyti šaldymo kameroje, prieš vartojant išėmus palaikyti 2-3 min. kambario temperatūroje. Reikia stikline mentele paimti ryžio dydžio gabalėlį, įsidėti po liežuviu, o indą vėl įdėti į šaldytuvą. Po liežuviu geriausia laikyti tol, kol visiškai ištirps ir bus nurytas su seilėmis.“
Žiedadulkės – rūkalių organizmui stiprinti
Mėgstantiems dūmą bitininkas pataria valgyti medų su žiedadulkėmis arba birias žiedadulkes, kuriose yra itin daug vitaminų, ypač C, A, E, ir antioksidantų, itin svarbių vėžio ligų profilaktikai. „Įvairių rūšių žiedadulkių išvaizda ir sudėtis skiriasi, todėl vartojant nederėtų apsiriboti tik vienos rūšies žiedadulkėmis“, – pataria bitininkas.
šis produktas gerina apetitą, normalizuoja virškinimo trakto funkciją, veikia kraujo gamybos organus, didina hemoglobino ir eritrocitų kiekį kraujyje, todėl ypač tinka sergant mažakraujyste. Žiedadulkes patartina čiulpti burnoje ir tik tada nuryti arba vartoti sumaišytas su medumi. Galima išvakarėse ar bent kelias valandas pamerkti stiklinėje vandens, kad išbrinktų branduoliai, ir gerti papildomai užgeriant. Tinka vartoti su rūgščiais pieno produktais, jogurtu, rūgpieniu, nes organizmas puikiai pasisavina juose esančią pieno rūgštį, kuri reguliuoja skrandžio ir žarnyno veiklą. Žiedadulkes skanu valgyti ir su javainiais.
Ne tik susirgus
Kompiuteriu dirbantiems, nereguliariai valgantiems, pagyvenusiems ir seniems žmonėms bitininkas pataria valgyti bičių duonelę, kurioje daug B grupės, A, E, PP, C vitaminų, seleno, cinko, geležies, todėl stiprina regėjimą, atmintį ir klausą. Ji išsiskiria antimikrobiniu, antitoksiniu, priešgrybeliniu poveikiu, puikiai atkuria bakterijų pusiausvyrą žarnyne.
„Tai labai vertingas produktas, turintis beveik visas subalansuotas maisto medžiagas, reikalingas organizmui, o savo kaloringumu prilygstantis miltams, ryžiams ar žirniams“, – sako bitininkas.
Sveikiems žmonėms per dieną pakanka 1-2 šaukštelių bičių duonelės. Jei virškinimo sistema jautresnė, bičių duonelę geriau vartoti ištirpdytą.
Pikis daro stebuklus
Bičių pikis – nuo medžių pumpurų, jaunų šakelių, lapų surinkta sakinga geltonos ar žalsvos spalvos malonaus kvapo biologiškai aktyvi medžiaga. Kuo jis senesnis, tuo spalva tamsesnė. Veiksmingas gydomąsias savybes išsaugo net 10 metų.
Bitės pikį naudoja avilio plyšiams užklijuoti, medui akiuoti, gendantiems svetimkūniams, kurių negali pašalinti iš avilio, balzamuoti, nes ši medžiaga nepraleidžia oro ir drėgmės. Dėl tų pačių konservuojančių savybių pikis neleidžia gesti bičių produktams, pvz., bičių pieneliui, dygti į avilį suneštoms žiedadulkėms. Bitės pikiu dezinfekuoja korių akutes, apsisaugodamos nuo ligų ir kartu aromatizuodamos avilį.
Pikio veikimo spektras žmogaus gana platus: antimikrobinis (žudančiai veikia net 100 mikrobų), antivirusinis, priešgrybinis, priešuždegiminis, vietinis anestezuojantis, antioksidacinis ir biostimuliuojantis.
„Jau žiloje senovėje žmonės žinojo, kad ši medžiaga šalina blogą kvapą, mažina ar visai nuslopina skausmą ir tinimą, padeda žaizdoms gyti. Liaudies medicinoje daugiausia pikis vartotas kaip išorinis vaistas votims gydyti, – pasakoja bitininkas. – Jį pašildydavo, kol suminkštėdavo, išplodavo plonai ir, uždėję ant nesveikos vietos, aprišdavo. Toks šildantis tvarstis mažina uždegimo skausmą ir patinimą, skatina pūlių sekreciją ir pažeistų audinių gijimą.“
Pikiu gydytos karpos, nuospaudos, pikio sviestu – tuberkuliozė, degtinėje ištirpintu pikiu – nesveikos dantenos ir t. t. Šis bičių produktas naudotas ne tik liaudies medicinoje, bet ir kitais tikslais. Egipte pikis su medumi naudotas mirusiesiems balzamuoti, pikio sakai – smuikų ir labai brangių baldų lakui gaminti. Kaimo žmonės žinojo, kad karvės pienas ir sviestas su pikio priedu ilgiau negenda.
SXC.hu – Zsuzsanna Kilian nuotr.
Padeda išsaugoti grožį
Medus yra ne tik puikus maisto produktas – jį galima naudoti kaip ekologišką kosmetinę priemonę. Dėl drėkinamojo efekto jis naudojamas veido kaukėms ruošti, pvz., kiaušinio trynio-medaus kaukė, susidedanti iš arbatinio šaukštelio medaus ir glicerino, gerai sumaišyto su kiaušinio tryniu.
Veido ir rankų odai minkštinti labai naudingas medaus vanduo – į 0,5 stiklinės šilto virinto vandens reikia įdėti valgomąjį šaukštą medaus ir gerai išmaišyti.
Medus tinka kaip losjonas sausai odai, puikiai gydo suskilusias lūpas, o ištirpintas vandenyje gali būti naudojamas kaip kondicionierius plaukų žvilgesiui paryškinti. „Svarbu tik pasirinkti patikimą bitininką, kad nuolatos turėtumėte kokybiško medaus“, – pataria bitininkas.
Alergijos nuo medaus atvejų pasitaiko retai. Alerginė reakcija galima dėl meduje esančių žiedadulkių ir bičių baltymų. Atsargiai ir labai mažais kiekiais medų gali vartoti nutukę asmenys, nes esant lėtai medžiagų apykaitai jame esantys angliavandeniai, kaip ir kiti saldumynai, gali virsti riebalais. Negalima medaus perdozuoti, nes dideli jo kiekiai gali pažeisti kasos funkciją. Negalima medaus vartoti viduriuojant, nes jis skatina žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius.
Geriausias– jūsų mėgiamiausias
Dažnam knieti sužinoti, iš kokių augalų suneštas medus yra skaniausias ir turi daugiausiai gydomųjų savybių? „Kiekviena medaus rūšis turi savo spalvą, tačiau kokios spalvos medus bebūtų, jis turi būti skaidrus, o natūralus turi būti dar ir kvapnus, – sako bitininkas. – Suabejojus, ar meduje nėra priemaišų, jo kokybę galima patikrinti namuose – vandenyje ištirpintas geras medus jį tik sudrumsčia, nuosėdų nebūna. Norint įsitikinti, ar neįmaišyta krakmolo, į vandeninį medaus tirpalą reikia įlašinti keletą lašų jodo – falsifikuotą medų tirpalas nudažo mėlynai. Kreidos priemaišos nustatomos ant nuosėdų užpylus rūgšties, pvz., acto. Nuosėdos ima putoti. Norėdami pažiūrėti, ar meduje nėra cukraus sirupo, kambario temperatūroje tekinkite medų nuo šaukšto – geras medus turi tekėti nepertraukiama plona srovele, o ne bėgti kaip vanduo ar kristi lašais.“
Laikui bėgant, medus drumsčiasi ir tirštėja, t. y. kristalizuojasi. Tai, anot bitininko, yra geros kokybės požymis. Jei po tam tikro laiko medus nesutirštėja, vadinasi, jame yra daug fruktozės ir, deja, jis neturi gydomųjų savybių. Jeigu medus buvo surinktas dar nesubrendęs, tai inde, kuriame jis laikomas, atsiskiria du sluoksniai: apačioje – tirštas, o viršuje – skystas. Tokio medaus vandens kiekis viršija normą, jis turi mažai fermentų ir sacharozės, greitai surūgsta, todėl jį būtina suvalgyti kuo greičiau, t. y. per kelis mėnesius.
Gero medaus savybės nesikeičia keliasdešimt metų. Tai bene vienintelis negendantis maisto produktas. „Natūralus lietuviškas medus yra ekologiškai švariausias, o jeigu jis tinkamai paruoštas ir gerai išlaikytas, tai sveikatos požiūriu yra pats vertingiausias, – užtikrina bitininkas. – Medų lietuviai dažniausia vartoja kaip desertą prie arbatos arba su šviežiais agurkais. Vyresnio amžiaus žmonės prasitaria medų perkantys vaistams, tačiau kiekvienam vertėtų vartoti daugiau medaus, tuomet ligų bus galima išvengti.“
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
SXC.hu – Krzysztof Szkurlatowski; 12frames.eu nuotr.
